„Mes prašome imtis veiksmų ir pareikalauti sugrąžinti armėnų karo belaisvius į jų šalį“, – sakoma europarlamentarų laiške Europos Komisijos, Europos Vadovų Tarybos ir ES diplomatinės tarnybos vadovams.
Laiškas ragina Ursulą von der Leyen, Charles'į Michelį ir Josepą Borellį „pasinaudoti visa savo įtaka, visais savo žinioje turimais svertais reikalaujant, kad Azerbaidžanas visiškai laikytųsi tarptautinės teisės“.
Pernai per šešių savaičių karą, nusinešusį mažiausiai 6 tūkst. gyvybių abiejose pusėse, Armėnija patyrė triuškinantį pralaimėjimą, o Azerbaidžanas atsikovojo didelę dalį teritorijos, kurios buvo netekęs per susirėmimus prieš tris dešimtmečius.
Pagal lapkričio 9-osios taikos susitarimą, kuriam tarpininkavo Rusija, abi šalys susitarė sugrąžinti karo belaisvius ir žuvusiųjų per susirėmimus palaikus.
Armėnija sako, kad sugrąžino visus paimtus belaisvius, tačiau kaltina Azerbaidžaną iki šiol laikant nežinomą skaičių belaisvių, tikintis juos panaudoti kaip svertą derybose.
„Nurodyti tikslų likusių belaisvių ir kalinių skaičių yra sunku, nes daug žmonių yra dingusių ir trūksta bendradarbiavimo iš Azerbaidžano pusės“, – parašė europarlamentarai.
„Bet tarp jų yra 72 žmonės, kurių kalinimą Azerbaidžanas pripažįsta, 112 žmonių, apie kuriuos Azerbaidžanas nepateikė jokios informacijos ir 61 žmogus, kurio kalinimą Azerbaidžanas kategoriškai neigia, nors konkretūs įrodymai rodo priešingai“, – rašoma laiške.
Azerbaidžanas tvirtina sugrąžinęs visus karo belaisvius, tačiau pripažįsta, kad tebelaiko keletą tų, kurie pateko į nelaisvę po taikos susitarimo pasirašymo.
Baku tvirtina, kad pasirašytos taikos sutarties sąlygos jiems netaikomos ir jie yra „teroristai sabotuotojai“, kurie turi stoti prieš teismą.
Praėjusią savaitę ES paskelbė pareiškimą, raginantį sugrąžinti visus karo belaisvius ir sulaikytus asmenis, „nepaisant jų arešto aplinkybių“.