Po penkias dienas trukusių įnirtingų paieškų povandeninį laivą gelbėtojai rado jūros dugne 838 m gylyje. Laivas buvo perskilęs į kelias dalis, visi 53 įgulos nariai žuvo, rašo news.com.au.

Po to, kai gelbėtojams pavyko aptikti daiktų iš povandeninio laivo, pasidarė aišku, kad nutiko blogiausia – laivas nuskendo. Kilo ne vienas klausimas dėl to, kaip pratyboms pasirengęs laivas su įgula galėjo taip greitai prapulti.

Kaip pradingo „KRI Nanggala 402“?

Indonezijos kariuomenės pareigūnai dabar įtaria, kad povandeniniam laivui smogė pavienė vidinė banga. Tai galinga jėga, susidaranti, kai vandens masė išstumiama per palyginti mažesnį praėjimą.

Pareigūnų teigimu, panašu, kad vandens tankis prie Balio krantų ir netoliese esančio Lomboko sąsiaurio paskatino „milžinišką jėgos akimirką“. Susidariusio impulso pakako, kad povandeninis laivas per kelias akimirkas būtų įsiurbtas žemyn, rašo „Nikkei Asia“.

Kas yra vidinės bangos?

Vidinės (giluminės) pavienės bangos yra galingos ir sunkiai aptinkamos srovės, keliančios didžiulę grėsmę povandeniniams laivams ir galinčios atnešti daug nemalonumų jūroje esančioms naftos platformoms.

2016-aisiais NASA užfiksuotuose palydoviniuose vaizduose matyti giluminė pavienė banga, susidariusi šalia Lomboko sąsiaurio.

Kosmoso agentūra aiškino, kad vidinės bangos susidaro, kai „sutrinka sąveika tarp sluoksnių, pavyzdžiui, kai potvynio banga nusirita grublėtu vandenyno dugnu, dėl kalvagūbrių ar kitų kliūčių“.

Kadangi Lomboko sąsiauris yra palyginti siauras tarpas tarp Ramiojo ir Indijos vandenynų, srovės išvysto „sudėtingą ritmą“, tačiau „yra linkusios susijungti maždaug kas 14 dienų ir sukurti nepaprastai smarkią potvynio bangą“.

Vandenynų topografijos, stiprių srovių ir tarp dviejų vandenynų judančio vandens derinys nulemia, kad ši vieta garsėja susidarančiomis smarkiomis giluminėmis bangomis.

Bangas sudėtinga užfiksuoti, vandenyno paviršiuje jos sukelia tik menką raibuliavimą, nors iš tiesų gali įtraukti po vandeniu, rašo news.com.au.

„Jie nieko negalėjo padaryti“

Karinių jūrų pajėgų štabo vadovas Iwanas Isnurwanto pranešė, kad vaizdai, kuriuose povandeninio laivo dingimo vietoje užfiksuota įtariama pavienė giluminė banga, gauti iš japonų orų palydovo „Himawari 8“.

„Jie nieko negalėjo padaryti, jie neturėjo laiko, kad kažką padarytų, jei povandeninį laivą pasiglemžė tokia banga“, – karinio jūrų laivyno būstinėje Džakartoje vykusioje spaudos konferencijoje aiškino I. Isnurwanto.

„Laivas veikiausiai įsisuko kampu (žemyn), todėl visi įgulos nariai nuriedėjo. Mes toliau tęsime tyrimą, tačiau ši versija geriausiai viską paaiškina“, – pridūrė I. Isnurwanto.

Kitos teorijos, aiškinančios, kodėl nuskendo povandeninis laivas

Dar prieš nuskęstant „KRI Nanggala“ pasirodė pranešimų, teigiančių, kad laive gali sutrikti elektros energijos tiekimas.

Tokia teorija kilo iš karinio jūrų laivyno informacijos centro atliktos negalutinės analizės. Buvo spėjama, kad povandeniniam laivui statiško panėrimo metu gali iškilti elektros tiekimo sistemos gedimo pavojus. Analizėje įspėjama, jog povandeninis laivas, būdamas 600–700 m gylyje, gali nugrimzti.

Todėl, siekiant tam užkirsti kelią, buvo siūloma laive įrengti avarinį mygtuką.

Buvęs generolas Tubagusas Hasanuddinas taip pat spėjo, kad 2012-aisiais Pietų Korėjoje vykusi laivo renovacija ir atnaujinimas galbūt buvo atlikti netinkamai.

Jis aiškino, kad tais pačiais metais, kai buvo užbaigtas laivo atnaujinimas, atliekant laivo torpedų paleidimo sistemos bandymą, įvyko nelaimė, nusinešusi trijų žmonių gyvybes.

„Aš numanau, kad šios renovacijos pasekmė yra netinkamai pritaikyti dalykai ar statybos niuansai, dėl kurių „KRI Nanggala-402“ nuskendo. Tai didelė nelaimė“, – sakė T. Hasanuddinas.

Laivas buvo pastatytas 1978 m., o pastarąjį kartą atnaujintas buvo 2012 m., padidinat gylį iki 250 m.

Apieškojus vietovę netrukus po to, kai su „KRI Nanggala“ nutrūko ryšys, buvo aptiktas naftos išsiliejimas ir keletas daiktų, įskaitant maldos kilimėlius ir laivo torpedos vamzdžio gabalėlius. Šie radiniai sukėlė didžiulį susirūpinimą dėl laive esančių žmonių.

Manoma, kad dėl vandens slėgio povandeninis laivas perskilo, dalis daiktų tuo metu pradingo.

Buvo numatyta, kad deguonies laive turėtų pakakti iki sekmadienio, balandžio 24 d., trečios valandos ryto.

Sekmadienio rytą paieškos laivai aptiko povandeninio laivo magnetinius signalus. Netrukus pasitvirtino, kad laivas yra jūros dugne.

Indonezijos prezidentas Joko Widodo teigė, kad šalį sukrėtė pirmoji povandeninio laivo katastrofa, o valdžia „išreiškia gilią užuojautą, ypač įgulos narių artimiesiems“.

Suradus „KRI Nanggala 402“, baigėsi panikos kupina penkias dienas trukusi paieška, į kurią įsitraukė ir kitos šalys, įskaitant Jungtines Valstijas ir Australiją.

„MV Swift Rescue“, vienas iš gelbėjimo laivų, yra pajėgus iš povandeninio laivo ištraukti žmones, jei yra išgyvenusių, pranešė „Times News Service“.

Šis laivas gali į paviršių iškelti iki 17 žmonių, jame yra dekompresijos kameros ir medicinos centras.

„KRI Nanggala 402“ buvo vienas iš penkių Indonezijos laivyno povandeninių laivų.

Kinijos karinis laivynas ruošiasi padėti

Kinijos karinių jūrų pajėgų laivai atplaukė prie Balio salos krantų, ketindami padėti iškelti praėjusį mėnesį nuskendusį Indonezijos povandeninį laivą su 53 žuvusiais įgulos nariais, antradienį pranešė Indonezijos karinis jūrų laivynas, besiruošdamas giliavandenei operacijai.

Pagalba atvyko salų valstybės vandenis palikus kitų užsienio šalių – Australijos, Singapūro ir Malaizijos – laivams, padėjusiems indoneziečių valdžiai surasti katastrofos ištiktą povandeninį aparatą.

„KRI Nanggala 402“ – vienas iš penkių Indonezijos povandeninių laivų – dingo balandį, kai buvo ruošiamasi torpedų leidimo pratyboms.

Kaimyninio Singapūro parūpintas povandeninis gelbėjimo aparatas pateikė vaizdų, patvirtinančių, kad Vokietijoje pastatytas laivas guli ant jūros dugno daugiau nei 800 m gylyje perskilęs į tris dalis. Gavus tokius duomenis, žlugo bet kokios viltys rasti gyvų įgulos narių.

Du kinų gelbėjimo laivai budėjo vandenyse prie Balio krantų, o trečiasis turėjo atvykti vėliau antradienį, pranešė Indonezijos laivynas ir pridūrė, jog Kinijos jūrų pajėgų pareigūnai Balyje padeda tirti surinktus duomenis apie povandeninį laivą.

Visi trys gelbėjimo laivai gali pritaikyti vykdyti darbus iki 4 500 m gylyje.

Pasak Indonezijos laivyno, Pekino ambasadorius šalyje pasiūlė pagalbą gynybos ministrui Prabowo Subianto.

„Indonezijos vyriausybė sveikina šį pasiūlymą“, – antradienį išplatintame pareiškime pažymėjo ministrų kabinetas.

Prie gelbėjimo operacijų prisijungs ir indoneziečių naftos bei dujų priežiūros tarnybos darbo grupės laivas „SKK Migas“, naudojamas vykdant gręžimo operacijas ir turintis 1 200 tonų keliamosios galios kraną.

Praėjusią savaitę indoneziečių jūrų pajėgos pareiškė, kad svarstomos tokios povandeninio laivo iškėlimo priemonės kaip galingi magnetai ir pontonai. Be to, planuojama pasitelkti povandeninį robotą.

Indonezijos kariuomenė dar oficialiai nepaaiškino, kaip Vokietijoje pastatytas povandeninis laivas, Pietryčių Azijos valstybei perduotas 1981 metais.