Didžiąją dalį šio bronzos amžiaus lobio, rasto prie Alingsoso miestelio šalies vakaruose, sudaro senoviniai papuošalai. Specialistų nuomone, tai yra „vienas įspūdingiausių ir didžiausių“ Švedijoje rastų šios epochos lobių, sakoma vietos administracijos pranešime.
Tarp dirbinių, pagamintų, kaip manoma, 750–500 metais prieš mūsų erą, esama „labai gerai išsilaikiusių [bronzinių] antkaklių, grandinėlių ir smeigtukų“.
Šie daiktai gulėjo ant žemės miške prie kelių riedulių.
„Tikėtina, kad gyvūnai išrausė juos iš plyšio tarp riedulių, kur kaip galima spėti, jie anksčiau glūdėjo“, – nurodė vyriausybės agentūra.
Šiuos dirbinius radęs kartografas Tomas Karlssonas pasakojo, kad lobį aptiko rinkdamas duomenis žemėlapiui atnaujinti. Iš pradžių jis šiuos daiktus palaikė šiukšlėmis.
„Jie atrodė kaip metalo laužas. Ar čia guli lempa? – pagalvojau pirmiausiai“, – T. Karlssonas sakė laikraščiui „Dagens Nyheter“.
Tuomet jis atsitūpė ir pamatė metalinę spiralę ir antkaklį.
„Tačiau visa tai atrodė itin nauja. Galvojau, kad jie – klastotės“, – pridūrė lobio radėjas.
Vyras pranešė apie radinį vietos tarnyboms, o šios išsiuntė į tą vietą grupę archeologų.
„Dauguma radinių yra bronziniai daiktai, kuriuos galima sieti su aukšto statuso moterimis, gyvenusiomis bronzos amžiuje“, – savo pranešime rašė Geteborgo universiteto archeologijos profesorius Johanas Lingas.
„Jais buvo puošiamos įvairios kūno dalys, pavyzdžiui, antkakliais, apyrankėmis ir apykojėmis, tačiau taip pat esama didelių smeigtukų ir sagių, kuriomis puoštasi arba būdavo susegami įvairūs drabužiai, galbūt vilnoniai“, – pridūrė J. Lingas.