Iš metalo konstrukcijų ir akrilinio plastiko plokščių sumontuotas stogas, dengiantis dalį šventyklos griuvėsių, įgriuvo vėlai trečiadienį – praėjus vos vienai dienai po miesto archeologinės zonos atidarymo po COVID-19 karantino suvaržymų.
„Nors ši avarija atrodė įspūdinga, žala archeologiniam paveldui nėra didelė“, – sakė Didžiosios šventyklos projekto direktorius Leonardo Lopezas Lujanas (Leonardas Lopesas Luchanas).
Kultūros ministerija nurodė, kad, neskaitant apdango, taip pat buvo apgadinta griuvėsius juosianti tvora.
„Poveikis priešispaniškojo laikotarpio statiniams yra mažas, atitaisomas ir atstatomas; tuo pasirūpins specialistai“, – sakoma ministerijos pranešime.
Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras žurnalistams sakė, kad ekspertai vertina žalą ir kad virš griuvėsių bus įrengtas naujas stogas.
Pasak pareigūnų, įgriuvus apdangui buvo lengvai sužeistas vienas apsaugininkas.
XIV ir XV amžiais pastatyta ir ne kartą perstatyta Didžioji šventykla buvo actekų imperijos sostinės Tenočtitlano švenčiausia dalis. Manoma, kad šioje šventovėje buvo paaukota daugybė žmonių.
Didžiulį religinį statinį, kaip ir kitus actekų šventuosius objektus bei didelę dalį Tenočtitlano 1521 metais sugriovė ispanų konkistadorai, vėliau virš jo pastatę kolonijinį miestą.
Archeologai šventyklos griuvėsius pirmąkart atkasė 1914 metais, bet nuodugnesni tyrimai buvo pradėti tik 8-ajame dešimtmetyje.
1987 metais Meksiko istorinis centras buvo paskelbtas UNESCO Pasaulio paveldo objektu.