Tūkstančiams Rusijos karių balandžio 23 d. pradėjus trauktis nuo sienos su Ukraina ir kiek atslūgus giliausiai įtampai su Jungtinėmis Valstijomis ir Europa nuo Šaltojo karo laikų, Kremliuje jaučiamas tylus pasitenkinimas: labai rizikingas lošimas atsipirko.
Augant susirūpinimui Vakarų šalių sostinėse dėl didelio masto Rusijos pajėgų telkimo, JAV prezidentas Joe Bidenas susiskambino su V. Putinu ir pasiūlė susitikti. Tai būtų pirmas J. Bideno ir V. Putino susitikimas. Kremlius tą faktą, kad privertė naująją administraciją pripažinti, jog ji turinti palaikyti ryšį su Maskva, įvertino kaip taktinę V. Putino pergalę, teigė trys šaltiniai, glaudžiai susiję su Rusijos vadovybe.
Baltieji rūmai, prezidentu tapus J. Bidenui, tikėjosi nustumti Rusiją į antrą planą ir susitelkti ties aktualesniu prioritetu – reakcija į Kiniją. Anot vieno aukšto rango Valstybės departamento pareigūno, netikėtas V. Putino karinis manevras aukštyn kojomis apvertė tokius skaičiavimus.
Be Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimų V. Putinui atitraukti karius nuo sienos, 27 narių Europos Sąjunga svarstė galimas sankcijas reaguojant į bet kokią agresiją Ukrainoje, įskaitant ir sankcijas, nutaikytas į Rusijos karinius pajėgumus, teigiama diplomatiniame memorandume, su kuriuo susipažino naujienų agentūra „Bloomberg“.
Jungtinėms Valstijoms ir jų Europos sąjungininkėms savaitės trukmės krizė, kilusi po to, kai Rusija prie sienos su Ukraina dislokavo 100 tūkst. rusų karių su tankais, laivais ir karo lėktuvais, buvo rūstus priminimas apie Putino gebėjimus eskaluoti įtampą santykiuose. Ne vieni metai sankcijų, įvestų nuo 2014 metų, kai buvo įvykdyta Krymo aneksija ir pradėta teikti paramą separatistams rytinėje Ukrainoje, neprivertė jo pakeisti politikos krypties, net jeigu nuo to kentėjo ir taip springčiojanti Rusijos ekonomika.
Drama, čia įkaistanti, čia aprimstanti, išbalansavo Rusijos rublį, – iš pradžių, augant nerimui dėl konflikto, jo vertė smuko, vėliau, kiek nuslūgus įtampai, kiek pakilo.
„Rusijos vienintelis instrumentas parodyti, jog ji didi galia, yra jėga, tankai, – sakė Gerard‘as Araud, ėjęs Prancūzijos ambasadoriaus Vašingtone pareigas 2014-2019 m. laikotarpiu. – Tokia jėgos demonstracija skirta Joe Bidenui, ja sakoma: „Nepamirškite manęs aš esu pasaulio galia.“
Maskvos požiūrį kursto skriaudos jausmas, esą Vakarai pasiryžę susilpninti Rusiją ir išprovokuoti demokratinę „spalvotą“ revoliuciją Putinui nuversti. Jų suvokimu, Jungtinės Valstijos ir jų Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sąjungininkės ne kartą išdavė Rusiją, atsisakydamos raketų sutarčių ir dar labiau plėsdamosi prie jos sienų, nuo tada, kai Putinas tapo pirmuoju užsienio lyderiu, pasiūliusiu pagalbą Vašingtonui po 2011 rugsėjo 11 d. išpuolių JAV.
„Kremlius jaučiasi kaip tvirtovėje, nuolat spaudžiamas Jungtinių Valstijų ir apskritai Vakarų. Savo agresyviais veiksmais Rusija mėgina atgrasinti JAV, bet Vašingtonas reaguoja dar stipresnėmis priemonėmis, – sakė Oksana Antonenko, „Control Risks“ (Londonas) direktorė. – Be abejonės, esame pavojingiausiame taške nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo.“
Kiekvieno balansavimo ties grėsminga riba raundas kelia kainą ir didina Rusijos izoliaciją. Karinis aljansas NATO stiprinamas: narės valstybės, reaguodamos į numanomą grėsmę iš rytų, didina išlaidas gynybai.
J. Bideno kvietimas surengti susitikimą sutapo su dar vienu JAV sankcijų raundu dėl didelės kibernetinės atakos ir kišimosi į JAV rinkimus, – šiuos kaltinimus Kremlius griežtai neigia. Vykstant „akis už akį“ diplomatų išsiuntimo politikai, abiejų valstybių ambasadoriai atitinkamos šalies sostinėje rengia konsultacijas.
J. Bidenas mėgina pakoreguoti JAV požiūrį į Rusiją po audringų metų valdant D. Trumpui, kurio požiūrį į Maskvą lėmė jo gynybinė pozicija dėl užsitęsusio tyrimo, susijusio su kaltinimais kišimusi į 2016 m. JAV rinkimus. J. Bidenas renkasi griežtesnį toną – neseniai V. Putiną jis pavadino „žudiku“, – nors JAV prezidentas vis dar nėra baigęs formuoti savo užsienio politikos komandos.
Gilėjanti įtampa apsunkina kai kurių Rytų Europos šalių pastangas palaikyti šiltus santykius su Maskva, taip išretindama ir taip jau skystas Rusijos draugų gretas.
Čekija balandį išsiuntė iš šalies beveik dvi dešimtis rusų diplomatų, apkaltinusi Kremliaus šnipus dėl 2014 m. dvi žmonių gyvybes nusinešusio sprogimo kariuomenės amunicijos sandėlyje. Šalių santykiai pastaruoju metu suprastėjo iki žemiausio lygio per dešimtmetį. Slovakija ir Baltijos šalys, solidarizuodamosi su Praha, taip pat išsiuntė Rusijos diplomatus. Lenkija išsiuntė tris rusų diplomatas, palaikydama JAV sankcijas.
Balandžio 21 d., likus dienai prieš Rusijai paskelbiant apie savo karių atitraukimą, V. Putinas savo metinėje kalboje perspėjo Vakarus neperžengti Rusijos „raudonųjų linijų“, sakydamas, kad jo šalies puldinėjimas „tapo savotišku sportu“. Bet kartu jis ištiesė alyvmedžio šalelę derybose dėl strateginio saugumo. „Kremliaus paskaičiavimais, tai sustiprins Rusijos svarumą ir pasiūlys galimybę rasti bendrą kalbą su Vakarais, – sakė Glebas Pavlovskis, dirbęs Kremliuje patarėju politiniais klausimais per pirmąją Putino kadenciją iki 2011 metų. – Ukraina čia antraeilė, kalbama apie Rusijos pasaulinį statusą.“
Žinoma, nuo energijos išteklių priklausoma Rusijos 1,5 trln. dolerių vertės ekonomika – maždaug dvigubai didesnė už JAV gynybos departamento biudžetą, – yra pažeidžiama Vakarų ekonominiam spaudimui. Nors V. Putinas tebelieka iš esmės populiarus tarp rusų, jo reitingai, per eilę metų sumažėjus gyventojų pajamoms, krito.
Rusijos elgesys su kalinamu opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu, kuris po 24 dienų nutraukė bado streiką, taip pat aštrina santykius. Jungtinės Valstijos ir ES reikalauja jį paleisti, tuo tarpu A. Merkel ir E. Macronas per pokalbį telefonu su V. Putinu tiesiogiai iškėlė šį klausimą.
Rusijos prezidentas yra nepajudinamas. Prokurorai balandį paprašė Maskvos teismo pripažinti kalinamo Kremliaus kritiko A. Navalno regioninių biurų tinklą ir jo įsteigtą Kovos su korupcija fondą (FBK) „ekstremistinėmis organizacijomis“, dėl to personalui ir savanoriams iškiltų baudžiamojo persekiojimo ir įkalinimo grėsmė. Jie apkaltino juos organizuojant „spalvotą“ revoliuciją Rusijoje neįvardytų užsienio valstybių nurodymu.
Vienas iš pagrindinių V. Putino sąjungininkų, Viačeslavas Volodinas, Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas, pavadino A. Navalną „amerikiečių politikos įrankiu“, leidžiančiu jį naudoti kišantis į Rusijos vidaus reikalus.
Tai skaudama vieta V. Putinui, kuris įsitikinęs esą už demokratinių revoliucijų kaimyninėse Gruzijoje ir Ukrainoje, išstūmusių prorusiškus sąjungininkus, stovėjo JAV. 2011 metais jis apkaltino tuometinę valstybės sekretorę Hillary Clinton siuntus „signalą“ palaikyti A. Navalno vadovaujamus protestus prieš jo sugrįžimą į valdžios olimpą vietoje Dmitrijaus Medvedevo 2012 metais.
Per pokalbį su J. Bidenu V. Putinas iškėlė klausimą dėl tariamo sąmokslo inscenizuoti perversmą prieš Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, anot Kremliaus, brandinamo konsultuojantis su JAV. A. Lukašenka, kuris stovi prie Rusijos kaimynės ir sąjungininkės vairo nuo 1994 metų, nuo pat praėjusį rugpjūtį vykusių ginčytinų rinkimų susiduria su prodemokratiškais opozicijos protestais.
„Perversmų organizavimo ir politinių pasikėsinimų, įskaitant ir į aukščiausio rango pareigūnus, planavimo praktika, – to jau per daug, – kalbėjo V. Putinas savo metiniame kreipimesi. – Jie peržengė visas ribas.“
Per kitą dieną vykusias derybas su A. Lukašenka Maskvoje V. Putinas pareiškė, kad Rusija stiprina bendradarbiavimą su Baltarusija bendro saugumo ir karinėje srityje.
V. Putinas siekia, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės prigesintų savo spaudimą ir traktuotų jį kaip lygų partnerį, sakė trys šaltiniai, glaudžiai susiję su šalies vadovybe. Jis galbūt net sutiktų sumažinti Rusijos paramą separatistams Rytų Ukrainoje mainais į sankcijų švelninimą ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos pripažinimą de facto, sakė vienas iš šaltinių.
Menka tikimybė, kad Vakarai sutiktų suteikti V. Putinui veiksmų laisvę pačios Rusijos nusistatytoje įtakos buvusioms sovietinėms respublikoms sferoje, net jeigu jie suteikė jam didesnės erdvės manevrams, kai jis išreiškė norą naudoti jėgą Gruzijoje per trumpą 2008 metų karą.
Rusija „visada pralenks“ Vakarus eskalacijos Ukrainoje atveju, sakė G. Araud, buvęs Prancūzijos diplomatas. – Nė vienas vokietis ar amerikietis karys neatiduos gyvybės dėl Kijevo, bet rusų kariai – atiduotų.“
Anot vieno britų vyriausybės pareigūno, jėgos prieš Ukrainą demonstravimas suerzino Vakarų politikos formuotojus, pakurstęs tikrą susirūpinimą dėl Rusijos invazijos.
„Jų svarbiausias tikslas – įbauginti, – sakė Philipas Breddlove‘as, buvęs NATO vyriausiasis vadas per 2014 metų Rusijos intervenciją į Ukrainą. – Jie siunčia aiškią žinutę Ukrainai, Europai ir Amerikai.“
Ukrainos puolimo šansai visada buvo minimalūs, visų pirma, dėl ekstremalių padarinių, kuriuos jis sukeltų, o „Rusijai aišku, kad tai prieštarautų jos interesams“, sakė Aleksejus Česnakovas, buvęs vyresnysis Kremliaus pareigūnas ir patarėjas Ukrainos politikos klausimais.
V. Putinas parodė, kad jo neatbaido papildomų sankcijų grėsmė, sakė Ph. Breedlove‘as, šiuo metu dirbantis ekspertu Vašingtone įsikūrusiame Artimųjų Rytų institute.
„Mes turime reaguoti plačiai. Visa ką, mes darom – tai atsakom sankcijomis“, – sakė jis.
V. Putinas savo metiniame pranešime primygtinai tvirtino, kad „mes tikrai nenorime deginti tiltų“ su Vakarais, čia pat pridurdamas, kad jei kažkas Rusijos ketinimus traktuoja kaip silpnumą, jis „privalo žinoti, kad Rusijos atsakas bus asimetriškas, greitas ir kietas“.
Kitą dieną Rusijos lyderis pareigingai dalyvavo J. Bideno surengtame virtualiame viršūnių susitikime klimato klausimais, laikydamasis jam skirto laiko kreipimuisi į kitus pasaulio lyderius ir vėliau pelnęs retų pagyrų iš JAV prezidento dėl savo indėlio.
