Dokumento autoriai taip pat reikalauja sustabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ statybas ir atsisakyti naftos bei dujų importo iš Rusijos. Be to, jie siūlo įšaldyti europietiškus „Rusijos valdžiai artimiems oligarchams“ priklausančius aktyvus bei anuliuoti jų vizas.

Rezoliucijos projekte teigiama, kad šių priemonių vertėtų imtis, jeigu „Rusijos pajėgų telkimas išaugtų į karinius veiksmus prieš Ukrainą“.

Dokumento autoriai „apgailestauja dėl dabartinės Europos Sąjungos ir Rusijos santykių būklės, kurią lėmė Rusijos agresija ir bandymai ir toliau destabilizuoti situaciją Ukrainoje, priešiškas elgesys ir tiesioginės Europos Sąjungos valstybių atakos“.

Taip pat dokumente jo rengėjai primena ir Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno baudžiamąjį persekiojimą ir „nusikalstamus veiksmus“ Čekijoje, skelbia RBK.

Į tokius europarlamentarų siūlymus netruko sureaguoti pati Rusija.

Vladimiras Putinas
Foto: AP / Scanpix

Jeigu siūlymai atjungti Rusiją nuo tarptautinės mokėjimo sistemos SWIFT bus įgyvendinti, Maskva bus priversta reaguoti. Tai žurnalistams pareiškė specialusis Rusijos prezidento atstovas tarptautinio bendradarbiavimo informacinio saugumo klausimais, Rusijos užsienio reikalų ministerijos tarptautinio informacijos saugumo departamento vadovas Andrejus Krutskichas.

„Tegul tik pabando“, – pareiškė A. Krutskichas, atsakydamas į klausimą, kaip Rusija reaguotų į tokius bandymus.

Anot jo, tai, kad tokių bandymų nebūna, liudija, jog pastaraisiais metais Rusija kaip reikiant sustiprino savo gynybinius pajėgumus. Dėl šios priežasties vargu ar kas nors panorės taip rizikuoti, „pasaulyje kamikadzių nebeliko“, pridūrė jis.

„Mūsų šarvuotas traukinys stovi pasirengęs, visiškai pasitikime savo galia, jėga ir atsakomųjų veiksmų neabejotinai bus imtasi, todėl jaučiamės labai užtikrintai“, – kalbėjo A. Krutskichas.

Leidinys „Washington Post“ neseniai rašė, kad panaikinus Rusijos valstybinių įmonių ir fondų prieigą prie tarptautinio kapitalo arba atėmus iš Rusijos galimybę naudotis tarpbankine sistema SWIFT, galima akimirksniu sukelti politinį ir ekonominį stresą Vladimirui Putinui ir jo bendražygiams.

Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusį mėnesį perspėjo, kad Rusija turi rasti SWIFT sistemos alternatyvų, kad taptų mažiau pažeidžiama.

Foto: Zuma Press / Scanpix

„Jei tai peraugs į atvirą karinį konfliktą, neatmesčiau SWIFT sankcijų, kurios tikrai sukeltų sąmyšio“, – „Bloomberg“ sakė Viktoras Szabo, Londono „Aberdeen Asset Management“ pinigų valdytojas.

Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ bus baigtas tiesti 2021 metais, neseniai pareiškė Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas.

„Remiantis informacija, kurią turime iš projekto operatorės, tai įvyks šiais metais“, – taip jis atsakė į žurnalistų klausimą, ar „Nord Stream 2“ gali būti baigtas statyti vasarą, kaip anksčiau šį mėnesį skelbė parlamento žemutinių rūmų (Valstybės Dūmos) energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas Pavelas Zavalnas.

Kita vertus, A. Novakas pabrėžė, kad tikslesnės informacijos turi tik projektą įgyvendinanti bendrovė „Nord Stream 2 AG“.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas klojamas greta nuo 2011 metų pabaigos veikiančio tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream“.

Naujo vamzdyno tiesimo darbai Rusijos laivais buvo atnaujinti vasario pradžioje, praėjus daugiau nei metams po to, kai rangovė iš Šveicarijos juos nutraukė dėl ankstesnės JAV administracijos paskelbtų sankcijų.

Vašingtonas žada sankcijų šiam projektui plėsti.

Be Jungtinių Valstijų, „Nord Stream 2“ priešinasi grupė Europos valstybių, įskaitant Lenkiją, Ukrainą, Lietuvą ir kitas dvi Baltijos šalis, kurios perspėja, jog žemynas taps labiau priklausomas nuo rusiškų dujų tiekimo, o Maskva dujotiekį gali panaudoti kaip politinio poveikio priemonę. Vokietija šį projektą palaiko, teigia, jog jis ekonominis, nors ir turintis politinę potekstę.

Projektą vystanti bendrovė „Nord Stream 2 AG“, kurios vienintelis akcininkas – koncernas „Gazprom“, šio mėnesio pradžioje skelbė, jog dujotiekis nutiestas 95 proc.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį perspėjo, kad Bendrija turėtų ruoštis – santykiai su Rusija pablogės, išaugus įtampai dėl Ukrainos ir Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno kalinimo.

„Negalime atmesti, kad ši neigiama tendencija tęsis ir kad pasieksime dar pavojingesnį [santykių] pablogėjimo lygmenį“, – Europos Parlamente kalbėjo J. Borrellis.

Josepas Borrellis, Sergejus Lavrovas
Foto: Itar-Tass / Scanpix

„Nenorime kurstyti eskalavimo dinamikos – tai turi būti aišku. Tačiau vis tiek rodome, kad nesitaikstysime su bauginimo taktika, turime reaguoti, jeigu jos imamasi“, – sakė jis.

J. Borrellio pareiškimas nuskambėjo Vakarams kritikuojant Maskvą dėl kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų, blogėjančios A. Navalno sveikatos ir diplomatinio ginčo su Čekija.

Bendrijos diplomatijos vadovo ankstesnis pasiūlymas Rusijai bendradarbiauti buvo atmestas vasarį per kelionę į Maskvą, ją daugelis vadino fiasko. Šįkart J. Borellis pareiškė, kad ryšių su Kremliumi tendencija apskritai yra blogėjanti.

„Matau nerimą keliančią tendenciją Rusijos valdžioje, ji, atrodo, sąmoningai renkasi gilinti konfrontaciją su Vakarais, su mumis“, – sakė jis įstatymų leidėjams.

„Todėl turime apibrėžti modus vivendi, turintį padėti išvengti nuolatinės konfrontacijos su kaimyne, kuri, atrodo, nusprendė veikti kaip priešininkė“, – kalbėjo J. Borrelli.

„Manau, kad turime būti pasiruošę ilgam ir sunkiam santykių su Rusija laikotarpiui“, – perspėjo jis.

Rusijai pranešus, kad atitraukia pratyboms prie Ukrainos sienos sutelktas pajėgas ir perkėlė A. Navalną į ligoninę, atrodė, jog įtampa slūgsta.

Tačiau praėjusią savaitę Čekijos vyriausybė apkaltino Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU 2014 metais surengus sprogdinimą ginklų sandėlyje šalies rytuose, o trečiadienį Maskva išsiuntė septynis ES narių diplomatus.

Tai buvo atsakas į koordinuotą Čekiją palaikančių ES narių sprendimą išsiųsti Rusijos ambasadose dirbančius diplomatus.