Žmonės nenori nei Georgijaus juostų, nei V. Putino portretų. Jie nori vakcinos, ru.delfi.lt laidoje „Vakcina na karte“ sakė Rusijos politologas, Rytų Europos studijų centro asocijuotasis ekspertas F. Krašeninikovas. Su juo ru.delfi.lt aptarė vakcinų nuo koronaviruso infekcijos pasirinkimo ir reklamavimo problemas.
– Kokiu mastu rusiškos vakcinos „Sputnik V“ platinimas tapo tarptautinės politikos klausimu?
– Deja, visuotiniu dideliu mastu. Mano tėvai – pagyvenę žmonės. Jie pasiskiepijo „Sputniku“ ir, ačiū Dievui, yra gyvi ir sveiki. Šalutinis poveikis buvo labai lengvas, nėra jokių padarinių. Taip pat pasiskiepijo daug mano pažįstamų. Kalbėjau su gydytojais, jie neturi ypatingų pretenzijų dėl šios vakcinos.
Visos pretenzijos – politinės. Deja, tai būtent tas atvejis, kai politika „suėdė“ gerą ir kilnų darbą.
Jeigu Rusijai vadovautų ne V. Putinas, o kas nors kitas, bent jau sąlyginai ramus Dmitrijus Medvedevas, ir nebūtų šios beprotiškos geopolitinės isterijos, Rusijos Federacija galėtų ramiai visiems pardavinėti „Sputniką“, ir visi jai sakytų: „Oi, kaip šaunu, ačiū, dar viena vakcina, kodėl gi ne?“ Nebūtų jokio skandalo. Kodėl neįsigijus vakcinos, jeigu ji iš tikrųjų yra veiksminga? Tai būtų tiesiog medicininė istorija apie dar vieną vakciną.
Deja, kai kurios šalys vakciną pavertė ginklu. Ir ne tik Rusija, bet taip pat ir Kinija. Beje, kalbant apie Kiniją, situacija yra dar dramatiškesnė. Jeigu apie rusišką vakciną intensyviai dalijamasi nuomonėmis, Rusijos propagandos mašina bando apjuodinti visas kitas vakcinas, išskyrus kinišką, o kaip atsakas vyksta didelis rusiškos vakcinos puolimas, ja abejojama, tai atkreipkite dėmesį, kad Kinijos vakcina niekas nesidomi.
Turiu omenyje tai, kad, nepaisant to fakto, jog trečiojo pasaulio šalių rinkose kiniška vakcina yra tiesioginė „Sputniko“ konkurentė, Rusija nieko nekalba apie „Sinovac Biotech“. Kodėl? Todėl, kad nenori pyktis su Pekinu.
Tai didelė šiuolaikinio pasaulio problema: daugybė valstybių, įskaitant įtakingas, nenori pyktis su kinais. Juk tai, kas galima Kinijai, kažkodėl negalima kitoms šalims. Gal ir gerai. Kinai gali sau leisti suvaryti visus uigūrus į koncentracijos stovyklas, kinai gali sau leisti sugriauti demokratiją Honkonge.
Tai, ką jie išdarinėja su žmogaus teisėmis, – apskritai protu nesuvokiama. Kinai gali leisti kilti, sakykime taip, koronaviruso protrūkiui ir visam pasauliui meluoti apie paplitimo mastą, slėpti informaciją. Ir dėl tokių veiksmų jie taip pat nesulaukė jokio atsako.
Paskui jie sako: „Sukūrėme vakciną.“ Ir pradeda ją eksportuoti. Kas tai per vakcina, su kokiais žmonėms ji buvo išbandyta?... Apie ją žinoma netgi gerokai mažiau negu apie „Sputniką“, tačiau ir pretenzijų jai daug mažiau, o tai labai liūdina.
Kodėl?
Kinijai vakcina yra tokia pati įvaizdžio, prestižo dalis, kaip ir V. Putinui. Bet, skirtingai nuo V. Putino, Kinija turi kur kas daugiau ekonominių galimybių ją reklamuoti. Todėl jeigu kas nors galėtų rinktis iš „Sputniko“ arba „Sinovac Biotech“ vakcinos, tikriausiai visgi raginčiau pasitikėti „Sputniku“. Nes jo rodikliai, tyrimų rezultatai buvo paskelbti žurnale „The Lancet“. O kinai apie savo vakciną niekam nepasakojo, nerodė, ir kas tai yra – visai neaišku.
– Vis dėlto rusiškos vakcinos „Sputnik“ iki šiol nepatvirtino Europos vaistų agentūra. Ir, kiek mums žinoma, tam yra visiškai racionalus pagrindas. Ką daryti?
– Aš šiuo atveju palaukčiau. Pirma, visai neseniai laikraštyje „Bild“, nors tai ir nėra, kaip sakoma, pats autoritetingiausias Vokietijos Federacinės Respublikos leidinys, pasirodė straipsnis, kuriame rašoma apie neva įsigytas kažkokias bazes.
Antra, visos „Sputniko“ problemos – politinės. Ir jas sukėlė Vladimiras Vladimirovičius Putinas. Jeigu žmogus skiepijasi „Pfizer“ ar „Moderna“ gaminiu, jam siūloma tiesiog vakcina, o V. Putinas kaip priedą prie vakcinos siūlo Georgijaus juostą ir savo portretą.
Tai patinka toli gražu ne visiems. Žmonės nenori nei Georgijaus juostų, nei V. Putino portretų. Jie nori vakcinos. Jeigu taikioje Rusijoje sukurtų vakciną, ją visiems parodytų ir pareikštų: „Žiūrėkite, turime vakciną“, žmonės pasakytų: „Gerai, kodėl gi ne, tegul būna.“
Matome, kad „AstraZeneca“ vakcina turi problemų, yra pretenzijų dėl „Johnson & Johnson“ vakcinos. Tai medicina, visko pasitaiko. Į šią problemą reikėjo iš karto žiūrėti kaip į medicininę. Deja, V. Putinas viską politizavo ir pats sau sugadino visą žaidimą.
Kas iš tikrųjų vyksta su „Sputniku“, man, atvirai kalbant, dabar jau sunku pasakyti. Viena vertus, yra informacijos, kad tie, kurie nori juo skiepytis, taip ir daro, ir nieko blogo jiems nenutinka.
Kita vertus, matau, kad yra pretenzijų. Kuo tikėti šioje situacijoje?
Rusijos pozicija yra per daug politizuota, bet Rusija priekaištauja, kad būtent Europos institutų pozicija yra politizuota. Palaukime, kuo viskas baigsis. Jeigu po šios istorijos Europa visgi įsigis „Sputniko“ dozių, tai, sutikite, tie, kurie sakė, kad ši vakcina yra neveiksminga, atsidurs gana keistoje padėtyje.
Gyvename tokiais laikais, kai situacija labai greitai keičiasi. Ir nesinori atsidurti tų asmenų, kurie rytoj turės pripažinti klydę, pusėje. Aš nesu medikas, nieko nesuprantu apie mediciną, kitaip būčiau kokios nors medicinos organizacijos asocijuotasis ekspertas.
– Taigi, remiantis jūsų teiginiais išeitų, kad vyriausybės vakcinas renkasi atsižvelgdamos į tai, kokia vyraujančia politine kryptimi, kokia politinių vertybių sistema vadovaujasi konkreti šalis. Ar, jūsų manymu, Europos Sąjunga (ES) deda pakankamai pastangų, kad padėtų kaimynėms, Rytų partnerystės šalims, esančioms asocijuotomis ES narėmis?
– Aš esu labai proeuropietiškas žmogus ir labai remiu bei mėgstu ES, įvairiose ES valstybėse narėse turiu daug draugų ir artimų žmonių. Deja, turime konstatuoti, kad Vokietijoje ir Prancūzijoje vakcinavimo situacija nėra itin gera.
Tai rodo, jog ES ne itin gerai padeda šalims partnerėms – tai viena problemos dalis. Kita dalis – kad pačioje ES viskas vyktų sklandžiai. Deja, matome, kad ES viduje vakcinacijos tempai yra labai skirtingi.
Jeigu, tarkime, Lietuvoje paskiepyta, kiek suprantu, daugiau nei 21 proc. gyventojų, tai kitose šalyse vakcinacijos lygis yra gerokai žemesnis. Ir jis labai smarkiai varijuoja. Toje pačioje Vokietijoje vakcinacija vyksta lėtai, dar net nepaskiepyti visi pagyvenę žmonės. Todėl Rytų partnerystės šalys atsidūrė gana sudėtingoje situacijoje. Juk nelengva padėti bičiuliui, jeigu pats esi nelabai geroje padėtyje. Šiuo atveju nieko negalima kaltinti.
Kita vertus, kai kurios valstybės šioje situacijoje netgi išlošė. Pavyzdžiui, žinome, kad labai puikiai sužaidė Serbija, itin sėkmingai skiepijanti savo populiaciją visomis vakcinomis, kokias tik gauna. Be to, pasiskiepyti gali ne tik visi norintys Serbijos gyventojai, bet ir atvykėliai iš kitų šalių. Aš netgi žinau žmonių, kurie atvyko į Serbiją kaip turistai ir spėjo pasiskiepyti. Kodėl taip nutiko?
Žinau, kad Vokietijos laikraščiuose šia tema pateikiama įvairių priekaištų: kaipgi taip, esame turtingiausia ES šalis ir negalime apsirūpinti vakcinomis, o užtat Serbija... Na, todėl, kad Serbija draugauja su Rusija, taip pat stengiasi bičiuliautis ir su Kinija, ir su Europa – su visais... Rytų partnerystės šalys verčiasi kaip išmano, ir tokia padėtis suteikia galimybių ir Kinijai, ir Rusijai.
Nes Rusija, net kenkdama savo pačios interesams, tiksliau, ne Rusija, bet V. Putinas – būkime sąžiningi, Rusijoje niekas nieko neatsiklausia – V. Putinas, norėdamas įgyvendinti savo tikslus ir politiką, dosniai į kairę ir į dešinę dalija „Sputniko“ partijas. Ir dėl beviltiškos situacijos daugelis šalių sutinka, nes reikia kažkaip įveikti šią ligą.
– Kokios, jūsų nuomone, yra perspektyvos, kokios prognozės?
– Oi, kad man kas pasakytų, kokios yra perspektyvos. Kaip ir tikriausiai daugelis, aš kiekvieną rytą pradedu skaitydamas informaciją apie vakcinaciją skirtingose šalyse, kurios mane domina dėl įvairių aplinkybių: kur gyvenu pats, kur gyvena mano giminaičiai, artimieji, draugai. Kol kas man susidaro įspūdis, kad kankinsimės dar keletą mėnesių. Čia geriausiu atveju, jeigu neatsiras kokių nors siaubingų naujų atmainų, priversiančių iš naujo pradėti skiepijimą.
Tačiau taip pat yra ir šiek tiek optimizmo. Kaip suprantu, kai tik paskiepytų žmonių skaičius pasieks kažkokią ribą, visi galėsime lengviau atsikvėpti.
Manau, kad geriausiu atveju galbūt vasaros pabaigoje ES valstybėse narėse pradės normalizuotis gyvenimas, bet tai labai optimistiškas scenarijus.
