„Iš esmės Azerbaidžanas nevykdo savo įsipareigojimų grąžinti karo belaisvius ir kitus laikomus asmenis. Galime konstatuoti, kad šis faktas tampa tarptautinės darbotvarkės klausimu. Noriu pabrėžti, kad ES vakar vakare paskelbė svarbų pareiškimą, kuriame pažymima, jog Azerbaidžanas turi grąžinti visus belaisvius, nepriklausomai nuo jų paėmimo į nelaisvę aplinkybių“, - sakė jis per Vyriausybės posėdį. Anot N. Pašiniano, tarptautinės bendrijos aktyvumas šiuo klausomu teikia optimizmo.
Armėnija jau kelis mėnesius reikalauja, kad Azerbaidžanas grąžintų visus belaisvius ir laikomus asmenis. Ji ne kartą pabrėžė, jog tai yra prioritetinis klausimas svarstant tolesnį situacijos regione sureguliavimą.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Padėtis Kalnų Karabache vėl susikomplikavo praėjusių metų rugsėjo 27 d., kai ginčijamoje teritorijoje prasidėjo aktyvūs mūšiai.
Lapkričio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache.
Pagal susitarimą, Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgos lieka užimtose pozicijose, o regione dislokuojami Rusijos kariškiai. Azerbaidžanui kontroliuoti grąžinami Agdamo, Kelbečero ir Lačino rajonai. Be to, Azerbaidžanui perduodama dalis Martunio, Mardakerto ir Askerano rajonų, Šušos miestas ir beveik visas Gadruto rajonas, kurie sovietmečiu buvo Kalnų Karabacho autonominės srities dalis.
Dokumente taip pat buvo numatyta, kad šalys apsikeis belaisviais pagal principą „visi į visus“.
