Nutekintas garso įrašas Irane išprovokavo kontroversiją, į jį labai piktai sureagavo konservatyvūs veikėjai ir vietos žiniasklaidos priemonės.

Įrašą, kuriame girdimas užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas, paskelbė užsienio žiniasklaida, artėjant birželį šiitiškoje respublikoje vyksiantiems prezidento rinkimams.

Vienoje vykstančiose derybose ieškoma būdų sugrąžinti Jungtines Valstijas į branduolinį susitarimą, iš kurio šalis pasitraukė 2018 metais, prezidento poste dirbant Donaldui Trumpui, ir įtikinti Iraną vėl laikytis visų prisiimtų įsipareigojimų. Reaguodamas į vienašališką JAV pasitraukimą, Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal šį susitarimą.

Trečiadienį H. Rouhani sakė, kad garso įrašas buvo nutekintas sėkmingai klostantis deryboms Vienoje ir juo siekiama pasėti nesantaiką šiitiškoje respublikoje.

„Tik būdami vieningi galime atsikratyti sankcijų“, – sakė jis.

M. J. Zarifą užgriuvo aštrios kritikos banga, kai sekmadienį buvo paviešintas minėtas garso įrašas. Ypač jautrią vietą palietė įraše girdimi ministro komentarai apie Qasemą Soleimani – pernai per JAV aviacijos smūgį žuvusį Revoliucinės gvardijos užsienio operacijų vadą.

„Islamo Respublikoje karinė sritis turi viršenybę, – įraše sako M. J. Zarifas, kurį cituoja JAV dienraštis „The New York Times“. – Paaukojau diplomatiją dėl karinės srities, nors ji turėtų padėti diplomatijai.“

2015 metais pasirašyto branduolinio susitarimo architektu laikomas M. J. Zarifas minimas tarp galimų kandidatų varžytis birželio 18 dieną vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Visgi jis pats sako nesieksiąs prezidento posto.

„Vidaus kovos“

Pagal Irano ir šešių pasaulio galių pasirašytą susitarimą, oficialiai vadinamą Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), Teheranas įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą mainais į griežtų sankcijų atšaukimą.

Tačiau susitarimas pakibo ant plauko, kai 2018 metais iš jo vienašališkai pasitraukė D. Trumpas ir Vašingtonas grąžino Iranui sankcijas. Reaguodamas Teheranas po metu suintensyvino savo branduolinę veiklą.

Pirmą kartą viešai komentuodamas nutekintą garso įrašą, M. J. Zarifas stengėsi jo nesureikšminti ir sakė apgailestaująs, kad jis išprovokavo „vidaus kovas“.

Visgi nepaisant audringos konservatyvių veikėjų reakcijos ministras neišsižadėjo daugumos išsakytų minčių. Jis sakė pasisakąs už karinės ir diplomatinės sričių „išmanų suderinimą“.

M. J. Zarifas savo „Instagram“ paskyroje rašė, kad „atviras ir emocionalus“ ginčas privačioje aplinkoje buvo klaidingai interpretuotas kaip „asmeninis kritiškas vertinimas“.

Diplomatijos veteranas sakė, kad jo pastabų „esmė“ buvo pabrėžti „santykių tarp karinės ir diplomatinės sričių išmanaus derinimo būtinybę“.

Šią savaitę kaimynines valstybes lankantis M. J. Zarifas taip pat sakė matąs būtinybę „nustatyti prioritetus per teisines struktūras ir pagal aukščiausiojo lyderio [ajatolos Ali Khamenei] plačią kompetenciją“.