Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pranešė oficiali Bulgarijos vyriausiojo prokuroro atstovė Sijka Mileva.
„Esama tam tikro panašumo tarp keturių sprogdinimų šaudmenų gamyklose; sunaikinta produkcija, kuri turėjo būti išgabenta į Sakartvelą ir Ukrainą. Remiantis tyrimo duomenimis galima daryti pagrįstą prielaidą, kad sprogimai Bulgarijoje, mėginimas nunuodyti tris Bulgarijos piliečius ir sprogimai kitose šalyse yra susiję“, - pabrėžė ji.
Pasak S. Milevos, „nustatyta, kad šeši Rusijos piliečiai buvo Bulgarijos teritorijoje maždaug tuo metu, kai nugriaudėjo sprogimai ir buvo mėginama nunuodyti E. Gebrevą“. „Renkami įrodymai, kad Rusijos piliečiai padarė sunkų nusikaltimą“, – pridūrė pareigūnė.
Pagal Bulgarijos prokuratūros versiją, į E. Gebrevo gyvybę buvo pasikėsinta 2015 metų balandžio 28-gegužės 4 dienomis.
Rusijos atsakas
Komentuodamas Bulgarijos metamus kaltinimus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Briuseliui derėtų išsispręsti privačių bendrovių ryšių su amunicija Čekijoje ir Bulgarijoje klausimus.
„Kaip suprantu, Europos Sąjungai visgi reikėtų susirūpinti situacija Čekijoje ir Bulgarijoje. Situacija, kuri susijusi su tuo, kad prekyba ginklais, ginklų laikymu, amunicija – kažkokių privačių bendrovių reikalas. Europos Sąjunga visgi privalo atsakyti į klausimą, kurį jai uždavėme. Jis yra apie tai, kiek Europos Sąjunga kontroliuoja, ar jos valstybės narės vykdo įsipareigojimus prekybos ginklais srityje“, – pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas, atsakinėdamas į TASS žurnalistų klausimą.
Rusijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad laikotarpis nuo 2011 iki 2020 metų, per kurį Bulgarija kaltina Rusijos piliečius organizavus keturis sprogimus amunicijos sandėliuose, sudaro įspūdį, kad Sofija savo kaltinimais nusprendė aplenkti Prahą.
„Pats minimas laikotarpis, tie pastarieji dešimt metų... Arba Bulgarija neturėjo žalio supratimo, arba tik dabar, kai Čekija susiprotėjo dėl 2014 metų įvykių, nusprendė aplenkti ir čekus ir gal giliau pažvelgti iš istorinės perspektyvos. Arba jie visą tą laiką žinojo, kas vyksta, bet dėl kažkokių priežasčių į tai nekreipė dėmesio“, – pareiškė ministras.
Delfi primena, kad šių metų balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai.
Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
Čekijos vyriausybė kaltina Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU 2014 metais surengus dviejų gyvybių pareikalavusį sprogdinimą ginklų sandėlyje šalies rytuose. Sekmadienį Čekijos prezidentas Milošas Zemanas šį sprogdinimą prilygino teroristinei atakai.
Balandžio 17 dieną Praha paskelbė išsiunčianti iš šalies 18 rusų diplomatų. Atsakydama Rusija paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
Antradienį Čekijos vidaus reikalų ministras Janas Hamačekas paprašė šalies partnerių Europos Sąjungoje ir NATO iš solidarumo su Praha išsiųsti Rusijos diplomatų.
Netrukus Čekijos kaimynė Slovakija, taip pat Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė, jog drauge išsiųs iš viso septynis rusų diplomatus.
„Bet kokie kaltinimai Rusijai įvairių įvykių Čekijos Respublikoje kontekste yra visiškai nepagrįsti“, – pirmadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Anot jo, tokie jokiais įrodymais nepagrįsti kaltinimai „padarė labai didelės žalos“ dvišaliams santykiams.
Sekmadienį M. Zemanas pareiškė nematąs priežasčių, kodėl Rusijos ambasadoje Prahoje „turėtų būti 18 šnipų“.
Čekijos policija dėl minėto sprogdinimo ieško dviejų numanomų GRU agentų, kurie taip pat įtariami dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimu Didžiojoje Britanijoje 2018 metais.
