„Stengiuosi ateiti kuo dažniau ir kol mano kūnas tas keliones pakenčia, bandysiu jas tęsti. Jei situacija būtų priešinga, sirgčiau aš, ji darytų tą patį ar net daugiau. Galbūt moterims tai labiau suprantama.
Aš ją matau, mes kalbame apie visokiausias nesąmones, ji rūpinasi manimi“, – žurnalistams komentavo pensininkas J. Anto.
Kėdę senjorui parūpina slaugos namų darbuotojai. Javieras žmonai telefono ekrane rodo anūkų nuotraukas, bandydamas nors kiek atgaivinti Alzheimerio liga sergančios žmonos atmintį.
Senjorę taip pat aplanko ir anksčiau ją prižiūrėjusi pensiono darbuotoja.
„Mūsų ryšys yra labai stiprus. Mes daug ką darydavome kartu. Anksčiau daug šnekučiavomės, jai patinka opera, man taip pat. Anksčiau skaitydavome knygas, daug kalbėdavomės“, – teigė socialinė darbuotoja Marina Perez.
Senjorai kartu jau 65-erius metus. Per patį pandemijos įkarštį J. Anto su žmona matėsi per kompiuterį. Pensiono darbuotoja paskambindavo jam vaizdo skambučiu, kad vienas kitą mylinti pora galėtų bent trumpai pasimatyti.
