Jeigu Žaliųjų partija taps naujosios koalicinės vyriausybės dalimi, ji spaus koalicijos partnerius keisti „Nord Stream 2“ atžvilgiu taikomą politiką, rašo portalas politico.eu.

„Mes tai vertiname kaip klausimą, susijusį su mūsų, kaip užsienio politikos veikėjo, patikimumu, todėl mums būtų labai sunku pasakyti: „Gerai, žiūrėkite, tokia buvo mūsų nuomonė, bet anksčiau į mus niekas neatsižvelgdavo. Dabar, kai į mus atsižvelgia, darysime taip, kaip daro A. Merkel. Tai nebūtų tinkama vyriausybės darbo pradžia, jei Žaliųjų partija būtų jos dalis“, – kalbėjo Vokietijos Žaliųjų partijai priklausantis Europos Parlamento narys Reinhardas Butikoferis.

Perrinkimo nesieksianti A. Merkel ilgai tvirtino, kad „Nord Stream 2“ yra ne politinis, o verslo projektas. Naujasis Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderis Arminas Laschetas, besiviliantis kanclerio poste pakeisti A. Merkel, vyriausybės pozicijos pokyčių netrokšta. Tačiau kiti partijos nariai ragina sustabdyti „Nord Stream 2“ įgyvendinimą.

Arminas Laschetas

Tai yra aktualus Jungtinių Valstijų ir Vokietijos santykių aspektas, kurio svarba dar labiau išaugo nesiliaujant pranešimams apie prie Ukrainos sienos besibūriuojančias Rusijos kariuomenės pajėgas.

„Kalbant apie „Nord Stream 2“, kyla klausimas, ar iš tiesų yra prasmės siekti moratoriumo likus visai mažai laiko iki projekto užbaigimo“, – po susitikimo su Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu sakė Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer. Ji pridūrė, kad tai, kiek dujų galiausiai keliaus dujotiekiu, „taip pat priklausys nuo Rusijos elgesio“.

Pasak R. Butikoferio, vienas iš galimų sprendimo variantų būtų „žengti vieną labai paprastą ir, regis, visiškai nekaltą žingsnį – viešai paskelbti, kad vyriausybė šio projekto politine prasme nebepalaiko. Toks veiksmas neturėtų akivaizdžių teisinių pasekmių, tačiau galėtų turėti didelio masto politinių ir praktinių pasekmių, nes kai vyriausybė paskelbia tokius dalykus, politinė aplinka iš esmės pasikeičia, todėl tai paveiktų dujotiekio likimą“.

Toks žingsnis, R. Butikoferio manymu, Vašingtonui siųstų žinutę, kad Vokietijos ir Jungtinių Valstijų santykiams nekyla sankcijų grėsmė. Tai taip pat galėtų išsklaidyti Berlyno ir Briuselio energijos reguliavimo institucijų baimę dėl to, kad prieš dujotiekį nukreipti sprendimai galėtų supykdyti šalių lyderius.

Baltieji rūmai jaučia spaudimą

J. Bidenas patiria abiejų partijų įstatymų leidėjų spaudimą įvesti dujotiekiui sankcijas.

Foto: AP / Scanpix

Teisingumo departamente patvirtinti du sankcijų paketai: vienas – prieš Šveicarijoje įsikūrusią kompaniją „Nord Stream 2 AG“, priklausančią rusiškajai „Gazprom“, kitas – prieš „Nord Stream 2“ vadovą Matthiasą Warnigą. Bet J. Bidenas kol kas susilaiko. Tačiau jis taip pat oficialiai nepasinaudojo savo teise atidėti sankcijas, jei to reikėtų paisant nacionalinių interesų, kaip numatyta įstatymo tuo atveju, jei nuo sankcijų susilaikoma.

Garsiausiais kritikais tapo respublikonai. Teksaso senatorius Tedas Cruzas, vienas iš sankcijų nuostatų autorių, kaltina J. Bideno administraciją, kad ši su Rusija elgiasi švelniai. „Valstybės departamentui sakiau, kad ketinu susilaikyti dėl visų jų pateiktų kandidatų, jeigu nebus laikomasi įstatymų ir dujotiekio projektas nebus sustabdytas. O kol kas tas padaryta nebuvo“, – „Politico“ sakė T. Cruzas.

Demokratų pusėje Senato Užsienio reikalų pirmininkas Robertas Menendezas ir senatorė Jeanne Shaheen parašė laišką JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui, ragindami, kad „Valstybės departamentas iš visų jėgų spaustų sustabdyti „Nord Stream 2“.

Jeigu iki vasaros jokie veiksmai nevirs realybe, už sankcijas pasisakantys įstatymų leidėjai svarsto galimybę į 2022-ųjų gynybos išlaidų projektą įtraukti pakeitimus, panaikinsiančius J. Bideno turimą veiksmų laisvę atidėti sankcijas, išplėsiančius sankcionuojamų veiklų apibrėžimą ar paprasčiausiai leisiančius sulaikyti procesą, kol taikomos esamos sankcijos.

Ko sieks į valdžią atėjusi Vokietijos Žaliųjų partija?

Vokietijos Žaliųjų partija pirmą kartą istorijoje turi realių šansų tapti pagrindine šalies federalinės vyriausybės politine jėga.

Kai pirmą kartą pateko į vyriausybės sudėtį – nuo 1998 iki 2005 metų drauge su centro kairės Vokietijos socialdemokratų partija – žalieji iš esmės papuolė į koaliciją, kurios mažai kas tikėjosi. 1998-ųjų rinkimuose partija surinko tik 6,7 proc. rinkėjų balsų. Dabar, prabėgus 23 metams, situacija yra visiškai kitokia. Partijos padėtis stabili, apklausos rodo, kad balsuoti už ją žada daugiau nei 20 proc. rinkėjų. Tokiu būdu ji tapo antrąja pagal populiarumą Vokietijos partija, atsiliekančia tik nuo šiuo metu sąmyšį išgyvenančių A. Merkel konservatorių.

Pastaruoju metu Žaliųjų partija panaikino ją su kitomis partijomis skyrusias užtvaras, išskyrus kraštutinės dešinės partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Vokietijos žemėse žalieji susijungė į koalicijas su visomis kitomis didžiosiomis partijomis, išskyrus Bavarijos Krikščionių socialinę sąjungą (CSU), nors ir sudarė keletą koalicijų su jos „didžiąja sese“ – A. Merkel Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga (CDU).

Angela Merkel
Foto: Imago / Scanpix

Aplinkosauginė partija jau seniai nebėra įsipareigojusi dirbti tik su centro kairės koalicijomis, kaip dažnai būdavo daugelį metų. Jie niekada nebuvo tokie lankstūs kaip dabar. Kai kurie kritikai pasakytų, kad jie taip pat niekados nepasižymėjo tokiais savavališkais politiniais manifestais.

Tačiau žmonės, kuriems teko išgyventi ankstesnius Žaliųjų partijos suvažiavimus, stebėti valandų valandas trunkančius chaotiškus ginčus, dabar negali patikėti savo akimis. Žaliųjų partija yra vieninga kaip niekados anksčiau, suvienyti jos lyderių ir išvengiantys nemalonaus politinių oponentų puolimo. Jie kalba apie Vokietijos konstitucijos gynimą, nors iš šios partijos tą girdėti keista. Susitelkę ir susikaupę, žalieji aiškiai pabrėžia vieną dalyką: jų kelyje į valdžią kliūčių nebebus.

Aplinkos apsauga, užsienio politika

Politiniu atžvilgiu Žaliųjų partija iš esmės išliko ištikima savo 40 metų galiojantiems pamatiniams principams: aplinkos apsauga, ypač kova su klimato kaita, išlieka svarbiausiu jų rinkiminės programos dalyku. Partija siekia iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 70 proc. Tai gerokai skiriasi nuo dabartinės vyriausybės planų, numatančių pasiekti 55 proc. sumažinimą, skelbia portlas dw.com.

Kad pasiektų šį tikslą, žalieji turės paspartinti Vokietijos „energetinį perėjimą“ prie atsinaujinančių energijos šaltinių, užtikrinti sparčią atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir paskatinti perėjimą prie elektromobilių. Kitos partijos taip pat to nori, tačiau Žaliųjų partijai teks stengtis atitikti aukštus savo standartus.

Kalbant apie užsienio politiką, Žaliųjų veiksmai reikštų tęstinumą. Kaip ir dauguma kitų partijų, jie siekia stiprios Europos – tiksliau nori Europos Sąjungą paversti ir vėl stipria. Jie siekia atgaivinti transatlantinius santykius. Nors atskiros grupės partijos viduje vis dar gali svarstyti apie pasitraukimą iš NATO, vadovybė ir apskritai didelė partijos dalis taip nemano.

Tačiau Žaliųjų partija, tikėtina, kritiškiau vertins Rusiją ir Kiniją. Tarkime, jie priešinasi prieštaringai vertinamam dujotekiui „Nord Stream 2“, kurį A. Merkel vyriausybė tebegina. Jie atvirai demonstruoja paramą Kinijos, Rusijos ir Baltarusijos opozicinėms grupėms. Kalbant apie Kiniją ir jos elgesį su uigūrais, iš Žaliųjų partijos galima tikėtis aiškesnės pozicijos.

Stiprios ir investuojančios valstybės siekis

Vertinant ekonominės ir socialinės politikos sritį, Žaliųjų partija linkusi palaikyti stiprų valstybės vaidmenį ir gausesnes išlaidas. Jų rinkiminėje programoje, kuri dar turės būti užbaigta partijos susirinkime birželį, numatoma daugybė brangių programų, tarkime, skirtų darbą keičiantiems asmenims, numatančių skaitmenizavimo plėtrą Vokietijoje ir tvaresnes investicijas. Bus matyti, kaip visa tai derės su po pandemijos ištuštėjusiu valstybės iždu.

Lieka neaišku ir tai, kaip minėtas nuostatas būtų galima įgyvendinti atsidūrus koalicijoje su, tarkime, CDU ir CSU, kurios jau pareiškė norinčios kaip įmanoma greičiau sugrįžti prie Vokietijai būdingos subalansuoto biudžeto politikos. Dėl šios priežasties Žaliųjų partija siekia didesnių mokesčių didesnes pajamas gaunantiems asmenims, tačiau koalicijoje su CDU ir CSU tai būtų sunkiai įgyvendinama.