Toks žingsnis dar labiau padidins įtampą tarp JAV ir jų sąjungininkės NATO Turkijos, kuri kategoriškai prieštarauja armėnų žudynių Osmanų imperijoje vadinimui genocidu, nors tokį apibrėžimą jau taiko dešimtys šalių, įskaitant Prancūziją ir Rusiją.

J. Bidenas sprendimą dėl armėnų žudynių pripažinimo genocidu turi paskelbti šeštadienį, per 106-ąsias šių žudynių metines, pranešė laikraščiai „The New York Times“ ir „The Wall Street Journal“. Armėnų žudymas prasidėjo 1915-aisiais, Osmanų imperijai kariaujant su carine Rusija dabartinės Armėnijos teritorijoje.

Paskelbęs tokį sprendimą J. Bidenas taptų pirmuoju JAV prezidentu, aiškiai įvardijusiu armėnų žudymą genocidu, ir nors toks istorinis sprendimas neturėtų teisinių pasekmių, jis papiktintų Ankarą, tvirtinančią, kad jokio genocido nebuvo ir kad abi šalys Pirmojo pasaulinio karo metu įvykdė žiaurių nusikaltimų.

Kiek anksčiau daugiau kaip 100 Kongreso narių, vadovaujamų Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininko demokrato Adamo Schiffo, parašė prezidentui laišką, kuriame paragino jį tesėti rinkimų kampanijos pažadą pripažinti armėnų genocidą.

JAV Kongresas armėnų genocidą simboliniu balsavimu oficialiai pripažino 2019 metų gruodį.

Nyderlandų parlamentui vasarį paraginus vyriausybę pripažinti armėnų genocidą, Turkija pareiškė, kad šiuo žingsniu „siekiama perrašyti istoriją vadovaujantis politiniais motyvais“.

Baimindamasis, kad J. Bidenas savo kalboje šeštadienį gali pripažinti armėnų genocidą, Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu šią savaitę viename interviu sakė, kad „teisiškai neįpareigojami pareiškimai neturės jokios naudos, bet pakenks santykiams“.

„Jei Jungtinės Valstijos nori pabloginti ryšius, spręsti jiems“, – pridūrė M. Cavusoglu.

2019 metų gruodį, praėjus dienai po to, kai JAV Senatas priėmė rezoliuciją, pripažįstančią masines maždaug 1,5 mln. armėnų žudynes per Pirmąjį pasaulinį karą genocidu, Turkija iškvietė JAV ambasadorių Ankaroje. Turkija tuomet įspėjo, kad tai gali pakenkti dvišaliams JAV ir Turkijos santykiams.

Turkija, kuri yra Osmanų imperijos paveldėtoja, įnirtingai atmeta bet kokį pareiškimą, kad 1,5 mln. armėnų žudynės, kurias vykdė Osmanų imperijos pajėgos Pirmojo pasaulinio karo metu, yra genocidas. Didžioji dalis mokslininkų šias žudynes laiko pirmuoju 20-ojo amžiaus genocidu.

Turkija 2019 m. apkaltino JAV politizuojant istoriją ir įspėjo, kad tai nepadės pagerinti Turkijos ir JAV santykių.

Amerikos senatoriai pasekė JAV Atstovų rūmų pavyzdžiu ir balsavo už tai, kad armėnų žudynės būtų pripažintos genocidu. Demokratų dominuojami Atstovų rūmai 2019 m. spalio pabaigoje 405 balsais prieš 11 patvirtino rezoliuciją, bet balsavimą Senate, kur tuometinio prezidento Donaldo Trumpo respublikonai turėjo daugumą, blokavo respublikonų senatoriai.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas palankiai įvertino JAV senatorių sprendimą ir pavadino tai „teisingumo ir tiesos pergale“.

„Armėnijos žmonių vardu reiškiu dėkingumą JAV Kongresui“, – teigė jis.

JAV šiuo žingsniu prisijungė prie 30 kitų šalių, tarp kurių Vokietija ir Prancūzija, pripažįstančių masines armėnų žudynes 1915-1917 metais genocidu.