Vadinamasis „pranešimas aviatoriams“ (NOTAM), išplatinamas norint įspėti lėktuvų pilotus apie potencialius pavojus, regis, galioja teritoriniuose vandenyse ties pietine Krymo pakrante ir kai kuriose tarptautinių vandenų dalyse Juodojoje jūroje balandžio 20–24 d., skelbia „The Moscow Times“.
„Ši teritorija yra paskelbta laikinai pavojinga lėktuvų skrydžiams atlikti“, – pranešimą citavo „Interfaks“. Naujienų agentūra pridūrė, kad draudimas galioja iki 19 tūkst. metrų aukštyje.
Antradienį „Interfax“ taip pat pranešė, kad po NOTAM buvo surengtos karinės pratybos, kuriose dalyvavo daugiau nei 20 Juodosios jūros flotilės karo laivų ir naikintuvai „Sukhoi Su-25“ iš Pietų karinės apygardos.
Antradienį surengtos trumposios spaudos konferencijos metu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas skrydžių ribojimus pavadino „visiškai normalia pasauline praktika“.
JAV įspėjo dėl skrydžių netoli Ukrainos ir Rusijos
Pirmadienį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Federalinė aviacijos administracija (FAA) paragino oro linijų bendroves „elgtis itin atsargiai“ skrendant netoli Ukrainos ir Rusijos pasienio dėl galimo pavojaus skrydžių saugumui.
Šeštadienį JAV oro linijų bendrovėms skirtame pranešime FAA atkreipė dėmesį į „regione didėjančią įtampą tarp Rusijos ir Ukrainos, galinčią pasibaigti spontaniškais tarpvalstybiniais susirėmimais, didesniu kariniu aktyvumu ir (arba) konfliktu“.
2014 m. FAA uždraudė JAV civilinės aviacijos veiklą tam tikruose netoli Ukrainos ir Rusijos pasienio esančiuose regionuose. Pranešime taip pat nurodoma, kad oro linijos turi įspėti FAA bent prieš 72 valandas, jeigu planuoja skrydžius netoli Ukrainos ir Rusijos pasienio.
FAA ir kiti aviacijos reguliuotojai nerimauja, kad konflikto metu civilinis orlaivis gali būti klaidingai palaikytas priešo lėktuvu ir numuštas.
2014 m. Malaizijos oro linijų lėktuvas skrido reisu MH17 iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą. Virš rytinės Ukrainos dalies į jį pataikė su Ukrainos kariuomene kovojusių Rusijos remiamų separatistų paleista raketa, pareiškė tarptautiniai tyrėjai. Žuvo visi 298 lėktuvu skridę žmonės. Du trečdaliai iš jų buvo Nyderlandų piliečiai.
Pasiuntė karo laivus
Savaitgalį pranešta, kad Rusija į, kaip tvirtinama, pratybas Juodojoje jūroje pasiuntė 15 karo laivų. Šeštadienį Rusijos laivai kirto Kerčės sąsiaurį prie Krymo.
Tuo metu laikraštis „Sunday Times“, cituodamas vyresniuosius britų karinio jūrų laivyno šaltinius, pranešė, kad Jungtinė Karalystė gegužės mėnesį taip pat siųs karo laivų į Juodąją jūrą.
Šiuo veiksmu siekiama pademonstruoti solidarumą su Ukraina ir Britanijos NATO sąjungininkėmis, nurodė laikraštis. Remiantis pranešimu, vienas daugiafunkcis laivas „Type 45“, apginkluotas priešlėktuvinėmis raketomis, ir priešpovandeninė fregata „Type 23“ atsiskirs nuo Viduržemio jūroje esančios Karališkojo karinio jūrų laivyno lėktuvnešio užduočių grupės ir Bosforo sąsiauriu įplauks į Juodąją jūrą, skelbia „Reuters“.
Karališkųjų karinių oro pajėgų „Stealth“ tipo (nepastebimi radiolokacijos priemonėmis) naikintuvai „F-35B Lightning“ ir kovai su povandeniniais laivais pritaikyti sraigtasparniai „Merlin“ bus pasiruošę veiksmams užduočių grupės flagmane, lėktuvnešyje „HMS Queen Elizabeth“, kad galėtų padėti Juodojoje jūroje esantiems karo laivams.
Įtampa tarp Kijevo ir Maskvos didėja Rusijai telkiant pajėgas prie sienos su Ukraina ir rytinėje Ukrainos dalyje vykstant susirėmimams tarp šalies kariuomenės ir Rusijos remiamų separatistų. Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija kol kas nepakomentavo laikraštyje pasirodžiusios informacijos.
Ministerijos atstovas „Sunday Times“ sakė, kad JK vyriausybė artimai bendradarbiauja su Ukraina situacijai stebėti ir ragina Rusiją deeskaluoti konfliktą. „JK ir mūsų tarptautiniai sąjungininkai toliau nesvyruodami remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, atstovą citavo laikraštis.
Delfi primena, kad po Rusijos skundų JAV nusprendė nedislokuoti dviejų savo karo laivų strategiškai svarbioje Juodojoje jūroje. Baimintasi, kad Rusijos ir JAV karo laivų buvimas netoli Ukrainos gali privesti prie ginkluotos konfrontacijos.
Vašingtonas remia Kijevą, ir JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo tvirtą paramą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Penktadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad dalis Juodosios jūros akvatorijos prie Krymo pusiasalio, kurį Rusija aneksavo 2014 m., dėl „karinių pratybų bus uždaryta iki lapkričio“. Tačiau laivyba Kerčės pusiasalyje esą neturėtų būti apribota.
Tarptautinė bendruomenė nerimauja dėl konflikto Rytų Ukrainoje eskalacijos po to, kai Rusija ėmė telkti pajėgas prie sienos su Ukraina. Dalį Donecko ir Luhansko regionų beveik septynerius metus kontroliuoja Maskvai lojalūs separatistai. Jungtinių Tautų skaičiavimu, karo Rytų Ukrainoje metu žuvo daugiau nei 13 000 žmonių.
NATO: Rusijos planuojama Juodosios jūros blokada būtų nepateisinama
Rusijai planuojama dalies Juodosios jūros blokada būtų „nepateisinama“, teigia NATO, reikalaudama Maskvos „užtikrinti laisvą prieigą prie Ukrainos uostų prie Azovo jūros ir užtikrinti laivybos laisvę“.
Rusijos valstybės žiniasklaida paskelbė, kad Maskva ketina šešiems mėnesiams užblokuoti dalį Juodosios jūros ir neleisti ten plaukioti užsienio kariniams bei kitiems valstybiniams laivams. Toks sprendimas gali paveikti Ukrainos uostus prie Azovo jūros, kurią su Juodąja jungia Kerčės sąsiauris į rytus nuo Rusijos aneksuoto Krymo.
Šis žingsnis susilaukė nerimo iš JAV ir ES.
„Rusijos vykdoma Krymo, Juodosios ir Azovo jūrų militarizacija kelia dar didesnę grėsmę Ukrainos nepriklausomybei ir kenkia regiono stabilumui“, – teigiama NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo atstovų pranešime.
Juodosios jūros blokada „būtų nepateisinamas veiksmas, kuris parodytų platesnę destabilizuojančio Rusijos elgesio tendenciją“, pridūrė J. Stoltenbergo atstovė.
NATO paragino Rusija „nedelsiant deeskaluoti padėtį, nutraukti provokacijas ir laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų“.
JAV: Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė didesnes pajėgas nei 2014-aisiais
Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė didesnes pajėgas nei 2014-aisiais, kai įsiveržė į Krymą, pirmadienį sakė Pentagono atstovas.
Pasak jo, šis dislokavimas kelia „labai rimtą susirūpinimą“.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis anksčiau pirmadienį sakė, kad prie Ukrainos sienos dislokuota 150 tūkst. rusų karių. Kiek vėliau jo paties tarnyba nepateikdama paaiškinimo šį skaičių sumažino iki 100 tūkstančių.
JAV gynybos departamento atstovas Johnas Kirby atsisakė nurodyti konkretų skaičių.
„Tai tikrai didžiausias sutelkimas, kokį esame matę nuo 2014 metų, kai buvo nulemtas Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimas, – spaudos konferencijoje sakė J. Kirby. – Tai tikrai didesnis [kariuomenės sutelkimas] nei praėjusį kartą 2014-aisiais.“
„Konkrečių skaičių ar kariuomenės išsidėstymo neminėsiu“, – sakė jis ir pabrėžė: „Tikrai ir toliau matome telkimą, [jis] kaip ir anksčiau kelia mums labai rimtą susirūpinimą.“
„Netikime, kad šis telkimas padeda saugumui ir stabilumui prie sienos su Ukraina ir tikrai nepadeda okupuotame Kryme“, – sakė J. Kirby.
„Tikrai girdime rusus skelbiant, kad visa tai dėl pratybų. Mums ne visai aišku, kad tikslas tikrai toks“, – pridūrė jis.
Sekmadienį per susirėmimus su Maskvos remiamais separatistais Ukrainos rytuose žuvo ukrainiečių karys, o dar vienas buvo sužeistas. Atsinaujinus įtampai tarp Kijevo ir Maskvos, kovos Rytų Ukrainoje suintensyvėjo.
Ukraina baiminasi, kad Kremlius ieško preteksto pulti.
Prieš septynerius metus po Krymo aneksijos prasidėjęs karas Rytų Ukrainoje jau nusinešė per 13 tūkst. gyvybių, o kone 1,5 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.
