Smerkiančioje beveik 600 puslapių ataskaitoje, kuri buvo užsakyta 2017 metais, Prancūzija yra įvardijama kaip ekstremistinio hutų režimo, surengusio maždaug 800 tūkst. žmonių gyvybių pareikalavusias žudynes, „kolaborantė“. Ataskaitoje taip pat visiškai atmetama prielaida, kad Paryžius nenuspėjo gresiančio genocido.
Po dvejus metus trukusio tyrimo JAV teisinių paslaugų kontora „Levy Firestone Muse“ priėjo prie išvados, kad Prancūzija žinojo apie artėjantį genocidą, bet ir toliau išlaikė „tvirtą paramą“ savo sąjungininkams Ruandoje, net paaiškėjus, kad planuojamas tutsių mažumos naikinimas.
„Mes darome išvadą, kad Prancūzijos vyriausybei tenka didelė atsakomybė už tai, kad leido vykdyti genocidą, kurį galima buvo numatyti“, – sakoma ataskaitoje, paruoštoje išanalizavus milijonus puslapių dokumentų ir apklausus daugiau nei 250 liudininkų.
Tačiau tyrėjai nerado įrodymų, kad Prancūzijos pareigūnai arba kariai būtų tiesiogiai dalyvavę tutsių žudyme.
Prancūzija jau seniai sulaukia kaltinimų, kad padarė nepakankamai, kad nutrauktų šias žudynes. Praėjusį mėnesį buvo paskelbti kito, prancūzų prezidento Emmanuelio Macrono užsakymu atlikto, tų pačių įvykių tyrimo rezultatai.
Ta komisija, pavadinta tyrimui vadovavusio istoriko Vincent'o Duclert vardu, padarė išvadą, kad Prancūzijai tenka „didžiulė atsakomybė“ dėl šio genocido, ir pripažino šią „nesėkmę“, bet ne dalyvavimą žudyme.
Tačiau amerikiečių ataskaitos išvadose Prancūzijai tenka didesnė kaltė. Joje nurodoma, kad Duclert komisija nepaaiškino, už ką yra atsakinga Prancūzija, ir suklydo darydama išvadą, kad Paryžius nematė artėjančio genocido.
„Prancūzijos vyriausybė nebuvo nei akla, nei nesuvokianti numatomo genocido“, – sakoma ataskaitoje.
Praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus Prancūzijos ir Ruandos santykiai išlieka sudėtingi, o Ruandos prezidentas, buvęs tutsių sukilėlis, Paulis Kagame kaltina Paryžių prisidėjus prie genocido, nes jis palaikė hutų nacionalistinę vyriausybę, vykdžiusią masines žudynes.