„Galbūt mums vertėtų padaryti „time-out“ (liet. pertrauką) visiems, turiu omenyje visus vizitus iš Rusijos. Iki pat įsiveržimo į Krymą šie žmonės išdidžiai reikalavo iš ES bevizio režimo. Tiesiog įšaldykite vizas, atmetę išskirtines šeimines aplinkybes. Ant kortos pastatytas Europos saugumas. Gana“, – balandžio 17 d. savo tviterio paskyroje parašė T. Ilvesas.
Kai kurie komentuojantieji prieštaravo – tada nukentės eiliniai piliečiai, kurie nėra atsakingi už savo valstybės lyderio veiksmus.
„Tie, kurių nenorite matyti ES, bet kokiu atveju ras būdų čia patekti su savo Kipro pasais. Jūs tiesiog nubausite tuos, kurie gali siekti pažvelgti į dalykus kitu rakursu.
Studentai, šeimos ir t. t. Taigi, ne, prastas sumanymas. Keistas ir aštrus pasisakymas“, – rašo Alexanderis Petersas.
„Taip, prastas sumanymas. Taip, tai neigiamai paveiks rusus. Tačiau turint omenyje Rusijos elgesį, tai neišvengiama. Vakaruose irgi yra „studentų, šeimų ir t. t.“. Tiesiog liaukitės juos žudę“, – atsakė komentavusiam asmeniui T. H. Ilvesas.
„Numušinėti civilių lėktuvus, nuodyti ir žudyti žmones Europoje, įsiveržti ir okupuoti valstybes. Man tai skamba lyg už įstatymo ribų esanti valstybė“, – pridūrė jis.
Antradienį T. H. Ilvesas sulaukė reakcijos iš Rusijos.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško tikino esą jam apie turistų iš Rusijos svarbą reikėtų pasikalbėti su Turkijos ir Graikijos valdžios atstovais
„Apie turizmo ir turistų iš Rusijos svarbą jam derėtų pasikalbėti su tokių šalių kaip Turkija ir Graikija vadovais“, – pareiškė A. Gruško.
T. H. Ilvesas buvo Estijos prezidentu 2006–2016 m. Nuo 1999 m. iki 2002 m. jis ėjo šalies užsienio reikalų ministro pareigas.
Rusija pastaruoju metu vėl ataisūrė Vakarų valstybių dėmesio centre – ne tik dėl įkalinto opozicionieriaus Aleksejaus Navalno prastėjančios sveikatos, bet ir prie milžiniškų pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų.
Pirmadienį Pentagono atstovas sakė, kad Rusija prie Ukrainos sienos jau sutelkė didesnes pajėgas nei 2014-aisiais, kai įsiveržė į Krymą.
Pasak jo, šis dislokavimas kelia „labai rimtą susirūpinimą“.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis anksčiau pirmadienį sakė, kad prie Ukrainos sienos dislokuota 150 tūkst. rusų karių. Kiek vėliau jo paties tarnyba nepateikdama paaiškinimo šį skaičių sumažino iki 100 tūkstančių.
JAV gynybos departamento atstovas Johnas Kirby atsisakė nurodyti konkretų skaičių.
„Tai tikrai didžiausias sutelkimas, kokį esame matę nuo 2014 metų, kai buvo nulemtas Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimas, – spaudos konferencijoje sakė J. Kirby. – Tai tikrai didesnis [kariuomenės sutelkimas] nei praėjusį kartą 2014-aisiais.“
„Konkrečių skaičių ar kariuomenės išsidėstymo neminėsiu“, – sakė jis ir pabrėžė: „Tikrai ir toliau matome telkimą, [jis] kaip ir anksčiau kelia mums labai rimtą susirūpinimą.“
„Netikime, kad šis telkimas padeda saugumui ir stabilumui prie sienos su Ukraina ir tikrai nepadeda okupuotame Kryme“, – sakė J. Kirby.
„Tikrai girdime rusus skelbiant, kad visa tai dėl pratybų. Mums ne visai aišku, kad tikslas tikrai toks“, – pridūrė jis.
Sekmadienį per susirėmimus su Maskvos remiamais separatistais Ukrainos rytuose žuvo ukrainiečių karys, o dar vienas buvo sužeistas. Atsinaujinus įtampai tarp Kijevo ir Maskvos, kovos Rytų Ukrainoje suintensyvėjo.
Ukraina baiminasi, kad Kremlius ieško preteksto pulti.
Prieš septynerius metus po Krymo aneksijos prasidėjęs karas Rytų Ukrainoje jau nusinešė per 13 tūkst. gyvybių, o kone 1,5 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.
