„Tai yra didžiausia Rusijos kariuomenės dislokacija prie Ukrainos sienų“, – žurnalistams sakė J. Borrellis po derybų, kuriose dalyvavo Ukrainos užsienio reikalų ministras, tačiau nenurodė šio skaičiaus šaltinio.
„Akivaizdi tolesnio eskalavimo rizika“, – perspėjo jis.
Įtampa išaugo dėl Rusijos kariuomenės telkimo palei savo kaimynės sienas ir aneksuotame Kryme, o Rytų Ukrainoje intensyvėjantys Kijevui ištikimų pajėgų susirėmimai su Maskvos palaikomais separatistais pakurstė nuogąstavimus dėl naujo intensyvių kovų protrūkio.
Rusų kariuomenė tvirtina, kad vykdo pratybas savo pasienyje, reaguodama į, Maskvos teigimu, „Rusijai grėsmę keliančius“ NATO veiksmus.
Gynybos ministras Sergejus Šoigu praėjusią savaitę pareiškė, kad „į rajonus prie vakarinės Rusijos sienos karinėms pratyboms sėkmingai dislokuoti du kariuomenės ir trys desantiniai daliniai“, ir sakė, jog pratybos pasibaigs „per dvi savaites“.
Ukraina siekia, kad Vakarai suteiktų jai praktiškesnės paramos, nes ji nori atgrasyti Maskvą nuo tolesnės agresijos.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį per ES užsienio reikalų tarybos posėdį paragino Bendriją imtis sektorinių sankcijų prieš Rusiją, siekiant užkirsti kelią jai toliau eskaluoti padėtį Ukrainos rytuose.
„Esminis elementas: naujo sektorinių sankcijų paketo parengimas. Individualių [sankcijų] jau nepakanka“, – sakė jis.
Tačiau J. Borrellis sakė, kad šiuo metu naujos sankcijos nesvarstomos.
Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.
Ilgai rusenantis konfliktas Ukrainoje jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Pastaruoju metu atsinaujinę reguliariai vykstantys susirėmimai kelia grėsmę pernai sudarytam paliaubų susirėmimui.
Vėliau pirmadienį Kijeve turi įvykti vadinamojo „Normandijos ketverto“ – Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos – lyderių patarėjų derybos.
Ukraina ragina ES skelbti Rusijai sektorines sankcijas
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį per Europos Sąjungos užsienio reikalų tarybos posėdį paragino Bendriją imtis sektorinių sankcijų prieš Rusiją, siekiant užkirsti kelią jai toliau eskaluoti padėtį Ukrainos rytuose.
„Šiandien per ES užsienio reikalų tarybos posėdį informavau kolegas apie pastarąjį pavojingą Rusijos kursą. Pasiūliau etapinį planą, kaip sulaikyti Maskvą nuo tolesnio eskalavimo“, – parašė ministras socialiniame tinkle „Twitter“.
„Esminis elementas: naujo sektorinių sankcijų paketo parengimas. Individualių [sankcijų] jau nepakanka“, – pridūrė jis.
Rusija į Juodąją jūrą pasiuntė 15 karo laivų
Tebetvyrant įtampai Rytų Ukrainoje, Rusija į, kaip tvirtinama, pratybas Juodojoje jūroje pasiuntė 15 karo laivų, informuoja dpa. Šeštadienį Rusijos laivai kirto Kerčės sąsiaurį prie Krymo.
Tuo metu laikraštis „Sunday Times“, cituodamas vyresniuosius britų karinio jūrų laivyno šaltinius, pranešė, kad Jungtinė Karalystė gegužės mėnesį taip pat siųs karo laivų į Juodąją jūrą.
Šiuo veiksmu siekiama pademonstruoti solidarumą su Ukraina ir Britanijos NATO sąjungininkėmis, nurodė laikraštis.
Remiantis pranešimu, vienas daugiafunkcis laivas „Type 45“, apginkluotas priešlėktuvinėmis raketomis, ir priešpovandeninė fregata „Type 23“ atsiskirs nuo Viduržemio jūroje esančios Karališkojo karinio jūrų laivyno lėktuvnešio užduočių grupės ir Bosforo sąsiauriu įplauks į Juodąją jūrą, skelbia „Reuters“.
Karališkųjų karinių oro pajėgų „Stealth“ tipo (nepastebimi radiolokacijos priemonėmis) naikintuvai „F-35B Lightning“ ir kovai su povandeniniais laivais pritaikyti sraigtasparniai „Merlin“ bus pasiruošę veiksmams užduočių grupės flagmane, lėktuvnešyje „HMS Queen Elizabeth“, kad galėtų padėti Juodojoje jūroje esantiems karo laivams.
Įtampa tarp Kijevo ir Maskvos didėja Rusijai telkiant pajėgas prie sienos su Ukraina ir rytinėje Ukrainos dalyje vykstant susirėmimams tarp šalies kariuomenės ir Rusijos remiamų separatistų.
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija kol kas nepakomentavo laikraštyje pasirodžiusios informacijos.
Ministerijos atstovas „Sunday Times“ sakė, kad JK vyriausybė artimai bendradarbiauja su Ukraina situacijai stebėti ir ragina Rusiją deeskaluoti konfliktą.
„JK ir mūsų tarptautiniai sąjungininkai toliau nesvyruodami remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, atstovą citavo laikraštis.
Delfi primena, kad po Rusijos skundų JAV nusprendė nedislokuoti dviejų savo karo laivų strategiškai svarbioje Juodojoje jūroje. Baimintasi, kad Rusijos ir JAV karo laivų buvimas netoli Ukrainos gali privesti prie ginkluotos konfrontacijos.
Vašingtonas remia Kijevą, ir JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo tvirtą paramą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Penktadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad dalis Juodosios jūros akvatorijos prie Krymo pusiasalio, kurį Rusija aneksavo 2014 m., dėl „karinių pratybų bus uždaryta iki lapkričio“. Tačiau laivyba Kerčės pusiasalyje esą neturėtų būti apribota.
Rusijos veiksmus sukritikavo ES, NATO ir Ukraina.
Tarptautinė bendruomenė nerimauja dėl konflikto Rytų Ukrainoje eskalacijos po to, kai Rusija ėmė telkti pajėgas prie sienos su Ukraina. Dalį Donecko ir Luhansko regionų beveik septynerius metus kontroliuoja Maskvai lojalūs separatistai.
Jungtinių Tautų skaičiavimu, karo Rytų Ukrainoje metu žuvo daugiau nei 13 000 žmonių.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pokalbių metu su V. Zelenskiu pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų telkimo ir paragino Maskvą atitraukti karius.
Šeštadienį Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer pareiškė, kad Rusija kelia akivaizdžią grėsmę Europos saugumui. Jos manymu, sutelkdama kariuomenę prie sienos, Rusija siekia „išprovokuoti reakciją“, tačiau „Vokietija ir Ukraina nepasiduos tokiems Rusijos žaidimams“.
Tuo metu Rusija iš šalies nurodė išvykti Sankt Peterburge reziduojančiam Ukrainos diplomatui Aleksandrui Sosoniukui. Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) jį buvo trumpam sulaikiusi ir apkaltinusi gavus konfidencialią informaciją iš Rusijos piliečio.
Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad šalies konsulas buvo sulaikytas visą naktį. Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tai eilinė Kremliaus provokacija. Reaguodama į sulaikymą, Ukraina nurodė iš šalies išvykti vienam Rusijos diplomatui.
NATO: Rusijos planuojama Juodosios jūros blokada būtų nepateisinama
Rusijai planuojama dalies Juodosios jūros blokada būtų „nepateisinama“, teigia NATO, reikalaudama Maskvos „užtikrinti laisvą prieigą prie Ukrainos uostų prie Azovo jūros ir užtikrinti laivybos laisvę“.
Rusijos valstybės žiniasklaida paskelbė, kad Maskva ketina šešiems mėnesiams užblokuoti dalį Juodosios jūros ir neleisti ten plaukioti užsienio kariniams bei kitiems valstybiniams laivams.
Toks sprendimas gali paveikti Ukrainos uostus prie Azovo jūros, kurią su Juodąja jungia Kerčės sąsiauris į rytus nuo Rusijos aneksuoto Krymo. Šis žingsnis susilaukė nerimo iš JAV ir ES.
„Rusijos vykdoma Krymo, Juodosios ir Azovo jūrų militarizacija kelia dar didesnę grėsmę Ukrainos nepriklausomybei ir kenkia regiono stabilumui“, – teigiama NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo atstovų pranešime.
Juodosios jūros blokada „būtų nepateisinamas veiksmas, kuris parodytų platesnę destabilizuojančio Rusijos elgesio tendenciją“, pridūrė J. Stoltenbergo atstovė.
NATO paragino Rusija „nedelsiant deeskaluoti padėtį, nutraukti provokacijas ir laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų“.
