Praėjusį šeštadienį Čekijos vyriausybė paskelbė išsiunčianti iš šalies 18 rusų diplomatų, kuriuos čekų žvalgybininkai vadina Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) bei karinės žvalgybos agentūros GRU slaptaisiais agentais, taip pat sieja su minėtu sprogimu Čekijos rytuose, per kurį žuvo du žmonės, informuoja „Politico“.
Čekijos aukščiausio rango politikai paskelbė ir apie daugiau besikeičiančių planų.
Vidaus reikalų ministras Janas Hamačekas pranešė, kad šią savaitę nebevyks į Maskvą tartis dėl rusų gamybos vakcinos „Sputnik V“ pirkimo.
Maža to, sekmadienį pramonės ir prekybos ministras Karelis Havličekas informavo, kad Rusijos energetikos kompanijai „Rosatom“ veikiausiai nebus sudaryta galimybė teikti pasiūlymą dėl Dukovany atominės elektrinės naujo reaktoriaus statymo. Šis projektas – didžiausias valstybinis sandoris Čekijos istorijoje, jo vertė – 7,67 mlrd. eurų.
Čekijoje stiprėja raginimai didinti atstumą santykių su Rusija srityje, kai kas netgi prisimena 1968-uosius, kai sovietinė kariuomenė įžengė į tuometinę Čekoslovakiją.
„Tai buvo didžiausias išpuolis prieš mūsų teritoriją nuo 1968 m.“ – teigė Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ondrejus Vesely.
Buvęs Čekijos ambasadorius Rusijoje ir JAV Petras Kolaras paragino Prahą ateityje palaikyti minimalius santykius su Kremliumi.
„Maskvoje paliksime tik ambasadorių, konsulą ir pačius reikalingiausius darbuotojus; norime, kad tą patį padarytų rusai Čekijos Respublikoje“, – sakė jis naujienų agentūrai „Denik“.
Išsiunčiami diplomatai
Čekijos vyriausybė šeštadienį paskelbė išsiunčianti iš šalies 18 rusų diplomatų, kuriuos čekų žvalgybininkai vadina Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) bei karinės žvalgybos agentūros GRU slaptaisiais agentais ir sieja su vienu 2014 metų sprogimu.
Čekijos policija vėliau taip pat paskelbė, kad dėl šio dvi gyvybes nusinešusio sprogimo ieško dviejų rusų su pasais, kuriuos naudojo buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimu 2018 metais įtariami asmenys.
„18 Rusijos ambasados darbuotojų per 48 valandas privalo išvykti iš mūsų Respublikos“, – žurnalistams sakė Čekijos laikinasis užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas.
Reaguodama į diplomatų išsiuntimą iš Prahos, Rusija paskelbė 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų nepageidaujamais Rusijoje. Jiems nurodyta iš Rusijos išvykti per kiek daugiau nei parą, sekmadienį vakare pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Į Rusijos UMR buvo iškviestas Čekijos ambasadorius Vitezslavas Pivonka. Jis buvo informuotas, kad 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų paskelbti persona non grata. Jiems liepta palikti mūsų šalies teritoriją iki balandžio 19 dienos pabaigos“, – teigiama pranešime.
Čekijos premjeras Andrejus Babišas sakė, jog Čekija turi „aiškių įrodymų“, susiejančių GRU karininkus iš 29 155-ojo padalinio su sprogimu kariuomenės amunicijos sandėlyje netoli Čekijos rytuose esančio Vrbeticės kaimo.
Premjeras pridūrė šią informaciją gavęs penktadienį, bet nepaaiškino, kodėl tyrimas taip ilgai užtruko.
„Tas sprogimas nulėmė didžiulę materialinę žalą ir sukėlė rimtą grėsmę daugelio vietos žmonių gyvybei, bet, visų svarbiausia, pražudė du piliečius“, – sakė A. Babišas.
Sprogimas 2014 metų spalio 16 dieną įvyko sandėlyje su 58 t amunicijos. Po kelių mėnesių įvyko kitas didelis sprogimas netoliese esančiame sandėlyje su 98 t amunicijos.
Petrovas ir Boširovas
Čekijos kovos su organizuotu nusikalstamumu skyrius NCOZ paskelbė dėl šių sprogimų ieškantis dviejų rusiškus pasus naudojančių vyrų.
Šiuose pasuose įrašytos 1979 metais gimusio Aleksandro Petrovo ir 1978-aisiais gimusio Ruslano Boširovo pavardės. Šių pasų turėtojų taip pat ieško Jungtinė Karalystė, dėl Skripalių apnuodijimo Anglijos Solsberio mieste.
Rusija neigia, kad yra susijusi su šiuo apnuodijimu Sovietų Sąjungoje sukurta kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, bet pablogėjus diplomatiniams santykiams Vakarų šalys, įskaitant JAV, tuomet išsiuntė dešimtis Rusijos diplomatų, o Rusija ėmėsi atitinkamų atsakomųjų priemonių.
„Abu šie vyrai buvo Čekijos teritorijoje... 2014 metų spalį“, kai įvyko sprogimas Vrbeticėje, nurodė NCOZ ir pridūrė, kad abu šie asmenys taip pat naudojosi tadžikų ir moldavų tapatybėmis.
Pasak A. Babišo, 18 diplomatų išvarymui visiškai pritaria kairiojo sparno prezidentas Milošas Zemanas, palaikantis glaudžius ryšius su Maskva ir Pekinu.
M. Zemanas ne kartą kritikavo savo šalies Saugumo informacijos tarnybą (BIS), kaltinančią Rusijos žvalgybos tarnybas surežisavus pastarojo meto kibernetines atakas prieš Čekijos užsienio reikalų ministeriją ir kitus taikinius.
„Panašu į Solsberį“
Pernai paskelbtoje ataskaitoje BIS nurodė, kad Rusijos slaptosios tarnybos savo interesus Čekijoje taip pat stūmė pasinaudodamos šnipais su diplomatine priedanga.
„2019 metais Čekijos teritorijoje buvo ir aktyviai veikė visų Rusijos žvalgybos tarnybų – civilinės tarnybos SVR, karinės tarnybos GRU, vidaus saugumo tarnybos FSB (Federalinės saugumo tarnybos) ir Federalinės apsaugos tarnybos (FSO) – darbuotojų ir bendradarbių“, – nurodė BIS.
J. Hamačekas anksčiau šią savaitę sakė, kad pirmadienį nuvyks į Maskvą derėtis dėl potencialaus rusiškos vakcinos nuo COVID-19 „Sputnik V“ tiekimo, bet kilus diplomatiniam ginčui šią kelionę atšaukė.
J. Hamačekas, kuris yra vidaus reikalų ministras ir laikinai eina užsienio reikalų ministro pareigas šią savaitę atleidus jo pirmtaką, sakė apgailestaujantis, kad incidentas „smarkiai pakenks Čekijos ir Rusijos santykiams“.
Pasak jo, jis iškvietė Rusijos ambasadorių Aleksandrą Zmejevskį ir informavo jį apie sprendimą.
„Esame situacijoje, primenančioje [situaciją] Britanijoje po bandymo nunuodyti Solsberyje“, – pridūrė jis.
„Intensyviausia nuo Šaltojo karo“
Ketvirtadienį Čekijos kaimynė Lenkija paskelbė išvariusi tris Rusijos diplomatus dėl, anot Varšuvos, Maskvos „priešiškų veiksmų“.
Lenkija taip pat išreiškė „visišką solidarumą“ su JAV, anksčiau tą pačią dieną paskelbusiomis sankcijų Rusijai ir išvariusiomis 10 rusų diplomatų dėl, kaip sakė Vašingtonas, Kremliaus kišimosi į JAV rinkimus, didžiulės kibernetinės atakos ir kitokios priešiškos veiklos.
Italija šį mėnesį taip pat išsiuntė Rusijos diplomatų: tai buvo padaryta sučiupus vieną karinio jūrų laivyno kapitoną, kaltinamą įslaptintos informacijos perdavimu Rusijos agentui.
Rusija paprastai atmeta įtarimus šnipinėjimu ir vadina juos esą JAV ar Britanijos režisuojamos „antirusiškos kampanijos“ dalimi, tačiau analitikai sako, kad slapta Rusijos veikla Europoje yra intensyviausia nuo pat Šaltojo karo.
Sekmadienį J. Hamačekas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė ketinantis sprogimo Vrbeticėje klausimą iškelti per Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų pirmadienio susitikimą.
„Tai beveik karo veiksmai“
Čekijoje protestuotojai aplaistė Rusijos ambasados sieną kraują primenančiu kečupu, tuo tarpu politikai sekmadienį įspėjo apie laukiančius padarinius reaguodami į Čekijos vyriausybės pranešimą, kad Rusijos slaptosios tarnybos surengė gyvybių nusinešusį sprogimą 2014 metais.
„Kitos valstybės organizuotas Čekijos Respublikos piliečių nužudymas šalies teritorijoje – tai beveik karo veiksmai“, – sekmadienio popietę prie Rusijos ambasados Prahoje vykusiame proteste naujienų agentūrai AFP kalbėjo protestuotojas Tomas Peszynskis.
Maždaug 100 protestuotojų laikė plakatus su užrašais „Mes nesame Rusijos kiemas“ ir skandavo „Gėda“, mojuodami ES ir NATO vėliavomis.
Išvakarėse policija sulaikė septynis asmenis, kurie ambasados sieną ištepė kečupu, simbolizuojančiu kraują.
Čekijos politikai taip pat išreiškė pasipiktinimą, o vyriausybės ministrai pareiškė, kad Rusijos bendrovės saugumo sumetimais neturėtų dalyvauti planuojamame naujo branduolinio reaktoriaus, kurio vertė siekia milijardus eurų, statyboje.
„Neįsivaizduoju, kad būtų galima patikėti „Rosatom“ [Rusijos energetikos milžinei] saugumo vertinimą“, – pareiškė pramonės ministras Karelas Havličekas.
Du rusai, įtariami organizavę sprogimą, buvo identifikuoti kaip Aleksandras Miškinas ir Anatolijus Čepigovas. Čekijos žiniasklaida pranešė, kad įtariamųjų tapatybės nustatytos pagal vietos vaizdo kamerų įrašus bei nuotraukas, paskelbtas po S. Skripalio ir jo dukters apnuodijimo.
Čekijos laikinasis užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas teigė, kad antrasis sprogimas tikriausiai turėjo įvykti kitur, nes įtariamieji kėsinosi sutrukdyti ginklų tiekimą į Bulgariją.
Pasak A. Babišo, jo vyriausybė pirmadienį posėdyje aptars žvalgybos ataskaitą ir ją paviešins.
Maskva sukritikavo diplomatų išsiuntimą, pavadindama tai „provokacija“ ir grasindama atsakomaisiais veiksmais.
