Garsiausias prezidento Vladimiro Putino oponentas, 44 metų A. Navalnas kovo 31 dieną pradėjo bado streiką, reikalaudamas tinkamo medikamentinio gydymo dėl nugaros skausmų bei tirpstančios rankos ir kojos.

„Žinoma, jis nemirs kalėjime, bet galiu pasakyti, kad p. Navalnas elgiasi kaip chuliganas“, – pareiškė Rusijos ambasadorius Andrejus Kelinas.

„Viso to tikslas yra atkreipti į save dėmesį – kai jis sako, kad šiandien skauda kairė ranka, o rytoj – jau koja“, - kalbėjo diplomatas.

A. Navalnas buvo areštuotas sausio mėnesį, grįžęs į Rusiją iš Berlyno, kur buvo gydomas dėl apnuodijimo. Kremliaus kritiko teigimu, pasikėsinimą į jo gyvybę surengė Maskva.

Šeštadienį A. Navalno asmeniniai gydytojai pranešė, kad opozicionieriaus sveikatos būklė sparčiai blogėja ir pareikalavo, kad kalėjimo pareigūnai nedelsiant leistų jiems apžiūrėti pacientą.

„Jei jis elgsis normaliai, turės galimybę būti paleistas anksčiau laiko“, – britų transliuotojui kalbėjo A. Kelinas.

ES išreiškė susirūpinimą

Europos Sąjunga (ES) sekmadienį pareiškė, kad pranešimai apie blogėjančią Rusijos pataisos kolonijoje bado streiką paskelbusio Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno sveikatą kelia „didelį susirūpinimą“ ir pareikalavo jį „nedelsiant ir besąlygiškai paleisti“.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pranešė, kad šis klausimas įtrauktas į pirmadienį rengiamo nuotolinio ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo darbotvarkę.

Vasario mėnesį įkalintas aršiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas kovo 31 dieną paskelbė bado streiką, reikalaudamas tinkamo gydymo dėl nugaros skausmų bei kojų ir rankų tirpimo.

Kremliaus kritikui dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmė skirta dėl senos bylos, kurioje politikas apkaltintas pinigų grobstymu, o bausmę jis atlieka pataisos kolonijoje Pokrovo mieste, esančiame maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos.

44 metų vyro gydytojai šeštadienį įspėjo, kad jo sveikatos būklė sparčiai blogėja ir jis „bet kurią akimirką“ gali mirti.

JAV administracijai sekmadienį įspėjus, kad Rusija sulauks „pasekmių“, jei A. Navalnas mirs, Rusijos ambasadorius Londone Andrejus Kelinas pareiškė, kad opozicijos lyderiui „nebus leista numirti kalėjime“.

J. Borrellis paragino Rusiją nedelsiant sudaryti galimybę A. Navalnui gauti „medicinos specialistų, kuriais jis pasitiki“, pagalbą ir pabrėžė, kad „Rusijos valdžios institucijos yra atsakingos už pono Navalno saugumą ir sveikatą pataisos kolonijoje“.

A. Navalno sulaikymas yra „politiškai motyvuotas“ ir prieštarauja Rusijos tarptautiniams įsipareigojimams žmogaus teisių srityje, sakoma ES diplomatijos vadovo pareiškime.

J. Borrellis pažymėjo, kad ES spalio mėnesį paskelbė sankcijas šešiems Rusijos pareigūnams dėl pasikėsinimo nužudyti A. Navalną, o vasarį – dar keturiems asmenis dėl jo suėmimo ir įkalinimo.

„Navalno byla nėra pavienis atvejis, ji patvirtina neigiamą tendenciją – Rusijos Federacijoje mažėja erdvės opozicijai, pilietinei visuomenei ir nepriklausomiems balsams", - sakoma pareiškime.

A. Navalną kėsintasi nunuodyti pernai rugpjūtį. Jis neteko sąmonės lėktuve, skridusiame iš Sibiro į Maskvą. Keletą dienų opozicionierių gydė vietos gydytojai, o vėliau jis buvo nuskraidintas gydytis į Berlyną.

Vakarų ekspertai nustatė, kad A. Navalnas buvo apnuodytas Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Po kelių gydymosi Vokietijoje mėnesių jis sausį sugrįžo į Rusiją, kur buvo suimtas.