Sarajevo visuomenės sveikatos agentūros duomenimis, kovą virusas nusinešdavo 18,5 gyvybės per dieną. Palyginimui paminėtina, kad per beveik ketverius apgulties metus per dieną žūdavo vidutiniškai 3,8 civilio gyventojo, skelbia politico.eu.

Praėjusį antradienį tūkstančiai žmonių, nepabūgę žvarbaus oro, susirinko į protesto akciją, nukreiptą prieš politikus, kurie vangiai ieško sprendimų iš susidariusios padėties.

„Mūsų visa šeima dalyvauja proteste, – teigė 51 m. Miranda Sidran, atėjusi kartu su dukterimi, seserimi ir broliu. – Protestuojame, nes norime, kad būtų gerbiama mūsų teisė gyventi.“

Kai pasibaigė 1992–1995 m. karas, buvo įvesta decentralizuota sistema, siekiant numaldyti tris pagrindines kovojančias puses – bosnių, kroatų ir serbų etnines grupes.

Pagal šią sistemą, išskirti 14 administracinių vienetų su sava valdžia.

Vis tik ištikus šitokio masto krizei, padėtis ima atrodyti be išeities.

„Prieš mėnesį proteste būtų buvę 1 000 žmonių daugiau, tačiau šie žmonės jau mirę nuo COVID-19, – pareiškė M. Sidran. – Kai matai, kaip miršta žmogus, negali liautis galvojęs, kieno pareiga parūpinti vakcinų.“

Kasdien nusidriekia ilgos eilės prie laidojimo namų, kurie veikia maksimaliu pajėgumu. Ant Sarajevo namų sienų ir skelbimo lentų sparčiai daugėja pranešimų apie įvairaus amžiaus žmonių mirtis.
Gyventojai nerimauja, kad vyriausybė nepajėgi parūpinti reikiamo kiekio vakcinų.

„Iki šiol dar nebuvo šitaip gėda, kad gyvenu Bosnijoje ir Hercegovinoje, – sakė 38 m. tinklaraštininkė, vokiečių kalbos mokytoja Irma Plavčič. – Socialiniuose tinkluose liejasi pyktis ant tų, kurie formuoja mūsų likimus.“

Bosnijos valdžios atstovai nusprendė derėtis su pačiais vakcinų gamintojais, kai tapo aišku, kad siuntos pagal pasaulinę COVAX schemą pasieks gerokai vėliau.

Tiesa, Bosnijoje sudėtinga nustatyti, kas yra valdžioje ir kieno atsakomybė vadovauti deryboms.
„Vakcinos tiekėjai nori kalbėtis su vyriausybėmis, – aiškino Sarajevo tarptautiniame Burcho universitete genetiką ir bioinžineriją dėstantis Damiras Marjanovičius. – Tačiau, pagal Bosnijoje veikiančią sistemą, jei vyriausybei nepavyksta kažko padaryti, gali įsikišti kantono [administracinio suskirstymo vienetas] valdžia. O tai labiausiai ir trikdo tiekėjus.“

Bosnija neturi valstybinės Sveikatos apsaugos ministerijos. Už sveikatos apsauga atsakingi du administraciniai teritoriniai vienetai: Serbų respublika (užimančią rytinę ir šiaurinę šalies dalį, kurioje dauguma gyventojų – serbai) ir Bosnių-Kroatų Federacija. Yra ir autonominis regionas šiaurėje – Brčko apygardos sieną saugo tarptautiniai taikdariai.

Bosnių-Kroatų Federaciją sudaro 10 kantonų, jie irgi turi įtakos sveikatos apsaugos sričiai.

Būtent ši paini sistema laikoma šalies ekonominio ir socialinio progreso stabdžiu.

„[COVID-19] krizė tapo dar viena kasdienių politinių rietenų tarp politikos lyderių priežastimi“, – sakė D. Marjanovičius.

Koronavirusas Bosnijoje
Foto: PA / Scanpix

Farsas

Sarajevo centrinės ligoninės, kuri – viena iš dviejų gydymo įstaigų, priimanti koronaviruso pacientus, pacientai įpykę.

„Ši katastrofa parodė, kad mūsų valdžios sistema – farsas ir kad žmonės palikti patys sau, – sakė 41 m. elektrikas inžinierius Vedadas Zuličius. – Atlyginti už visų jų klaidas tenka medicinos darbuotojams.“

Dirbti į COVID-19 skyrius siunčiami iš įvairių kitų skyrių atšaukti medikai, kviečiami jau į pensiją išėję medikai, o sveikatos apsaugos specialistų vakcinavimas seniai pristabdytas.

Praėjusį sekmadienį Sarajevo kantone (su 400 000 gyventojų) buvo hospitalizuoti 656 žmonės, iš jų prie deguonies aparatų prijungti 79-i.

Koronavirusas Bosnijoje
Foto: PA / Scanpix

„Nė vienas iš mūsų nesiskundžia dėl darbo valandų, sąlygų ar viršvalandžių, – teigė 36 m. slaugas Nihadas Izmirličius. – Mes pykstame ant sistemos, kad neparūpina vakcinų. Rizikuoju savo ir savo šeimos narių sveikata, kad išgelbėčiau kuo daugiau žmonių gyvybių, mes nepasiduosime, nors ir esame pavargę.“

Vėliau jis ir jo žmona antrą kartą užsikrėtė virusu. Jie sveiko namuose.

Karo laikų aidai

Rytinė Bosnijos kaimynė Serbija – viena iš aktyviausią skiepų kampaniją vykdančių Europos šalių. Serbams siūlomos „BioNTech/Pfizer“, „Moderna“, „Oxford/AstraZeneca“ vakcinos, taip pat – kinų „Sinopharm“ ir rusų „Sputnik V“ vakcinos.

Apsirūpinimas vakcinomis toks sėkmingas, kad šalies prezidentas Aleksandras Vučičius dovanoja vakcinų šiaurės Makedonijai, Juodkalnijai ir netgi Bosnijai, taip siekdamas sustiprinti savo įtakingumą regione.

Kai pasirodė pranešimų dėl galimos „AstraZeneca“ vakcinos ir trombozės sąsajos, serbai ėmė rinktis kitas vakcinas.

25 000 „AstraZeneca“ vakcinų galiojimas buvo iki kovo pabaigos, tad kovą Serbija kvietė norinčius skiepytis iš viso regiono. Tuo metu prie sienos į Belgradą ir Novi Sadą nusidriekė eilės Bosnijos gyventojų, tarp jų – ir politikai, garsenybės. Manoma, kad iš viso skiepų į Serbiją atvyko 22 000 užsieniečių (dauguma – bosnių).

Protestas Sarajeve reikalauja vakcinų pirkimo

Vis tik daugumai bosnių priklausyti nuo A. Vučičiaus geranoriškumo – nemalonu. Dar būdamas jaunas žurnalistas, ultranacionalistinės Serbijos radikalų partijos narys A. Vučičius palaikė Bosnių ir serbų kariuomenę, kurios vyriausieji vadai nuteisti už karo nusikaltimus. Vėliau A. Vučičius ėmė save pozicionuoti kaip konservatorių ir ES palaikantį reformatorių.

Vokiečių kalbos mokytoja Plavčič – viena iš daugelio bosnių, atvykusių į Serbiją skiepytis.
„Visą savo ligšiolinį gyvenimą nugyvenau Bosnijoje ir Hercegovinoje, aiškiai prisimenu karo baisumus, – sakė ji. – Vis tik esu patekinta ir dėkinga Serbijai, kad suteikė man ir daugeliui mano tautiečių galimybę apsisaugoti vakcinomis ir bent kažkiek priartėti prie įprasto gyvenimo.