Ukrainos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad Rusija skelbia iki spalio užsienio karo laivams uždaranti dalį Juodosios jūros netoliese Kerčės sąsiaurio, o sprendimas grindžiamas kariniais manevrais.

„Rusijos veiksmai yra dar vienas bandymas uzurpuoti Ukrainos, kaip pakrantės valstybės, suverenitetą, pažeidžiant tarptautinės teisės normas ir principus“, – teigiama pareiškime.

Maskva kol kas nepakomentavo teiginių apie prieigos blokavimą ar dalies Juodosios jūros uždarymą.

Rusija gali kontroliuoti susisiekimą tarp Juodosios jūros ir Azovo jūros, nes neseniai pastatė tiltą per Kerčės sąsiaurį.

Šioje vietoje buvo išaugusi įtampa 2018–2019-aisiais, kai Rusija po tiltu prišvartavo didžiulį krovininį laivą ir užgrobė tris Ukrainos karo laivus. Buvo sužeista keletas ukrainiečių jūreivių.

Taip pat ketvirtadienį Ukrainos kariuomenė apkaltino Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) katerius bandymu blokuoti Ukrainos karo laivus.

„Šiąnakt Rusijos FST kateriai vėl pamėgino sukliudyti teisėtai patruliavusiai Ukrainos karinio jūrų laivyno laivų grupei, – tvirtino kariuomenė. – Nepaisant rusų provokacijų ir tikslinių veiksmų, Ukrainos karinio jūrų laivyno povandeninių pajėgų taktinė grupė tęsė savo užduotis.“

Rusija sakė, kad netoli sienos su Ukraina dislokavo pajėgas, nes planuoja surengti dviejų savaičių trukmės kovinės parengties pratybas, „reaguodama į grėsmę keliančius NATO veiksmus prie savo sienų“.

Rusijos kariuomenė, šią savaitę nusiuntusi 15 Kaspijos flotilės karo laivų į netoli Ukrainos esančius vandenis, pranešė, kad balandžio mėnesį ketina surengti apie 4 tūkst. karinių pratybų, skirtų vadinamajai „žiemos laikotarpio kontrolinei patikrai“ atlikti.

Rusija dislokuoja karines pajėgas, rytinėje Ukrainos dalyje atsinaujinus mirtiniems susirėmimams tarp Ukrainos kariuomenės ir Rusijos remiamų separatistų.

Informacija apie uždaromą Kerčės sąsiaurį pasirodė tą pačią dieną, kai Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) atšaukė planus šią savaitę Juodojoje jūroje dislokuoti daugiafunkcius laivus „USS Roosevelt“ ir „USS Donald Cook“. Apžvalgininkai dabar jau atšauktą Vašingtono sprendimą buvo pavadinę solidarumo Kijevui demonstravimu.

Rusijai apribojus laivybą Juodojoje jūroje netoli aneksuoto Krymo, Europos Sąjunga (ES) pranešė analizuojanti situaciją.

Šią informaciją Briuselyje surengtos trumposios spaudos konferencijos metu paskelbė Europos Komisijos (EK) atstovas spaudai užsienio reikalams ir saugumo politikai Peteris Stano.

Trumposios spaudos konferencijos vaizdo įrašas buvo paskelbtas EK audiovizualinių paslaugų interneto svetainėje, rašo unian.net.

P. Stano priminė, kad ES aiškiai ir tvirtai palaiko Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

„Kalbant apie Rusijos pranešimą, mes į jį atsižvelgėme ir analizuojame situaciją. Užsienio reikalų ministrai ir Europos Parlamento (EP) vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai Josepas Borrellis šį klausimą aptars pirmadienį įvyksiančio Užsienio reikalų tarybos posėdžio metu. Bus nagrinėjami visi šio įvykio aspektai“, – nurodė P. Stano.

Taip pat jis pridūrė, kad po aptarimo ES paaiškės aiški ir ryžtinga pozicija šiuo klausimu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį sakė, kad Rusija akivaizdžiai grasina Ukrainai sunaikinimu.

Vakarų šalims reiškiant susirūpinimą dėl separatistinio konflikto Ukrainos rytuose eskalavimo, ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, jog Rusijos ekspertai ir pareigūnai „atvirai grasina Ukrainai karu ir Ukrainos valstybingumo sunaikinimu“.

„Smerkiame Rusijos [veiksmus] bloginant saugumo padėtį. Maskvos veiksmais ir pareiškimais siekiama didinti karinę įtampą, jais pakertamos diplomatinės pastangos Rusijos ir Ukrainos konfliktui išspręsti“, – spaudos konferencijoje sakė D. Kuleba.

„Ukrainos raudona linija yra valstybinė siena. Jei Rusija peržengs šią raudoną liniją, ji turės kentėti“, – pridūrė jis. Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.

Rusija prie Ukrainos sienų telkia tūkstančius karių, be to, pastaruoju metu atsinaujinę reguliarūs susirėmimai kelia grėsmę pernai sudarytam paliaubų susitarimui. Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais.