Laivų judėjimo trajektorijos dažnai keičiamos priklausomai nuo pokyčių operacijų ar techninės paramos planuose, teigia šaltinis. Ši konkreti laivų dislokavimo operacija atšaukta dėl „daugybės priežasčių“, tarp kurių – nenoras tokiu sudėtingu metu provokuoti Maskvos, rašo „Politico“.
Pasak šaltinio, numatytas laivų dislokavimas nebuvo skirtas tam tikram signali siųsti, mat JAV karinis jūrų laivynas paprastai per metus vykdo aštuonis ar devynis tokius laivų perkėlimus.
Tačiau po to, kai Rytų Ukrainoje kilo naujos kovos tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų, pareigūnai nusprendė nedislokuoti laivų, kad išvengtų nereikalingo situacijos eskalavimo, sakė asmuo.
Balandžio pradžioje JAV laivynas oficialiai informavo Turkiją, kuri pagal 1936 metų Montro konvenciją atsakinga už srautą Bosforo ir Dardanelų sąsiauriuose, vedančiuose į Juodąją jūrą, jog planuojamas rutininis dviejų eskadrinių minininkų dislokavimas, sako vienas JAV gynybos pareigūnas.
Laivai – „USS Donald Cook“ ir „USS Roosevelt“ – šiuo metu yra Viduržemio jūroje, kur vykdo rutinines saugumo operacijas. Kai nuspręsta atsisakyti dislokavimo, jie nuo Juodosios jūros buvo kelių dienų kelionės atstumu, taigi neteko skubiai keisti kurso.
Kijeve yra nusivylusių, jog JAV kariniai laivai visgi neplauks į Juodąją jūrą, teigia vienas Ukrainos valdžios pareigūnas. JAV galios demonstravimas regione būtų buvęs sutiktas ypač palankiai, ypač tuo metu, kai Rusija prie rytinės Ukrainos sienos telkia tūkstančius karių, savo poziciją paaiškino Ukrainos politikas.
Ukrainos pareigūnai taip pat stebi Rusijos veiksmus, nes yra įtarimų, jog pajėgos telkiamos ir prie Kerčės sąsiaurio į Krymo pusiasalį. Sąsiauris jungia Juodąją ir Azovo jūras, pareigūnai nerimauja, kad Maskva gali sugalvoti užblokuoti prieigą prie Juodosios jūros ir taip sujungti savo pagrindinę teritoriją su Krymu.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad Rusija skelbia iki spalio užsienio karo laivams uždaranti dalį Juodosios jūros netoliese Kerčės sąsiaurio, o sprendimas grindžiamas kariniais manevrais. Atstovo teigimu, Rusijos veiksmai pažeidžia tarptautinės teisės normas, ir dar kartą pabrėžė, kad Ukraina „turi teisę tuose Juodosios jūros vandenyse reguliuoti laivybą“.
Kad Jungtinės Valstijos atsisakė planų šią savaitę dislokuoti du karo laivus Juodojoje jūroje, trečiadienį pranešė Turkijos pareigūnai ir žiniasklaida.
Diplomatiniai šaltiniai Turkijoje pareiškė, kad trečiadienį planuotas pirmojo laivo praplaukimas Bosforo sąsiauriu taip ir neįvyko.
Pasak valstybinės Anatolijos naujienų agentūros, abu dislokavimai, turėję įvykti trečiadienį ir ketvirtadienį, buvo atšaukti, o Ankarai dar nepranešta apie galimybę atidėti juos vėlesniam laikui.
Praėjusią savaitę Turkija pareiškė, kad ji buvo informuota per diplomatinius kanalus, jog du amerikiečių karo laivai „praplauks Juodosios jūros link“ ir liks regione iki gegužės 4 dienos.
Vašingtonas nepatvirtino nei planų dislokuoti laivus, nei sprendimo juos atšaukti.
Pagal 1936 metais sudarytą Montrė konvenciją, prieš išsiųsdamos savo laivus per Bosforo sąsiaurį ir Dardanelus JAV privalo perspėti Ankarą ne vėliau kaip prieš 15 dienų.
Šios sutarties sąlygos leidžia užsienio karo laivams likti Juodojoje jūroje ne ilgiau kaip 21 dieną.
JAV karinis jūrų laivynas nuolat veikia regione, palaikydamas Kijevą kovoje su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose. Šis konfliktas įsiplieskė 2014 metais, kai per revoliuciją buvo nuverstas Maskvos remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį maždaug tuo pačiu metu, atverdama kelią iki šių dienų besitęsiančiai konfrontacijai su Vakarais.
Žinia apie JAV karo laivų dislokavimą nuskambėjo praėjusią savaitę, augant įtampai tarp Maskvos ir Kijevo dėl rusų karių telkimo netoli Ukrainos sienos.
Šios pajėgos dislokuojamos atsinaujinus incidentams tarp Kijevui lojalių karių ir prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje.
Apie karo laivų dislokavimo atšaukimą paskelbta JAV prezidentui Joe Bidenui antradienį pasikalbėjus telefonu su savo kolega rusu Vladimiru Putinu.
Per tą pokalbį J. Bidenas pasiūlė surengti aukščiausiojo lygio susitikimą su V. Putinu neutralioje šalyje ir paragino Maskvą „deeskaluoti įtampą“, pranešė Baltieji rūmai.
J. Bidenas: JAV ir Rusijai „dabar laikas deeskaluoti“
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paskelbė sankcijų Rusijai, tačiau sakė, kad abiem šalims „dabar laikas deeskaluoti“.
Prieš Rusijos ekonomiką ir dešimtis asmenų nukreiptas sankcijas J. Bidenas pavadino proporcingu atsaku į Maskvos priešiškus veiksmus JAV atžvilgiu.
JAV prezidentas nurodė, jog anksčiau šią savaitę telefonu kalbėdamasis su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu jam aiškiai pasakė, kad „galėjome nueiti toliau“, bet pridūrė, kad Vašingtonas nesiekia „pradėti eskalavimo ir konflikto su Rusija ciklo“.
„Dabar laikas deeskaluoti, – sakė jis. – Kelias į priekį eina per turiningą dialogą ir diplomatinį procesą.“
J. Bidenas sakė, kad svarbu jam ir V. Putinui susitikti asmeniškai, kad tiesiogiai bendraudami jie galėtų užmegzti „veiksmingesnius santykius“, o Rusijos lyderis su tuo sutikęs.
JAV prezidento siūlomas susitikimas su V. Putinu, kuris galėtų įvykti „šią vasarą Europoje“, būtų galimybė „pradėti strateginio stabilumo dialogą“ dėl virtinės globalių klausimų.
J. Bidenas antradienį telefonu pakvietė V. Putiną surengti aukščiausiojo lygio susitikimą neutralioje šalyje, siekiant sumažinti pastarosiomis savaitėmis dėl konflikto Ukrainoje tvyrančią įtampą tarp Vakarų valstybių ir Maskvos.
V. Putinas dar neatsakė į kvietimą, bet J. Bidenas ketvirtadienį nurodė, kad „mūsų komandos šiuo metu aptarinėja tokią galimybę“.
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad JAV planai įvesti naujų sankcijų Rusijai dėl įtariamo kišimosi į rinkimus ir kibernetinių atakų „nepadės“ tariantis dėl šio potencialaus susitikimo.
Pasak J. Bideno, yra „svarbių pasaulinių iššūkių, dėl kurių Rusijai ir Jungtinėms Valstijoms reikia dirbti kartu, įskaitant Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinės grėsmės pažabojimą, pandemijos užbaigimą pasaulyje ir egzistencinės klimato kaitos krizės sprendimą“.
J. Bidenas taip pat sakė kalbėjęs su V. Putinu apie Rusijos invaziją į Ukrainos dalį ir dabartinį pajėgų telkimą prie Ukrainos sienos.
„Patvirtinau JAV paramą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui, ir primygtinai paraginau jį susilaikyti nuo bet kokių karinių veiksmų“, – sakė JAV prezidentas.
Tačiau J. Bidenas ne taip aiškiai kalbėjo apie JAV politiką dėl beveik užbaigto dujotiekio „Nord Stream 2“, kuriuo iš Rusijos į Vokietiją turi būti tiekiamos gamtinės dujos, aplenkiant dabartinį eksporto kelią per Ukrainą.
Jungtinėse Valstijose daromas didelis spaudimas paskelbti sankcijų šiam projektui ir neleisti jo užbaigti, baiminantis, kad su juo Maskva galės kontroliuoti energijos tiekimą JAV sąjungininkėms Europoje.
Tačiau ketvirtadienį paskelbtame sankcijų pakete „Nord Stream 2“ neminimas, o J. Bidenas, paklaustas apie tai vieno reporterio, atsakė, jog tai „sudėtingas reikalas“.
