Apie tai feisbuke parašė Juodosios jūros strateginių tyrimų instituto vadovas Andrejus Klimenka.
Jo žiniomis, incidentas įvyko tarp UKJP trijų mažųjų šarvuotų artilerijos katerių ir Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) Pasienio apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos penkių katerių ir vieno laivo, rašo unian.net.
„Karšta buvo naktis. Mažiausiai penki FST kateriai vykdė suderintus provokuojamuosius manevrus prieš tris mūsų šarvuotus katerius. Nurodymus duodavo Rusijos pakrantės apsaugos laivas „N734“. Ryte visi mūsiškiai sugrįžo. Šaltinių teigimu, naktį, atsakant į Rusijos Federacijos laivo grasinimus, mūsų jūreiviams teko įspėti apie pasirengimą panaudoti ginklą“, – papasakojo A. Klimenka, remdamasis stebėsenos grupės „BlaskSeaNew“ šaltiniais.
Jo duomenimis, incidentas įvyko už 25 mylių (40 km) nuo sąsiaurio, ukrainiečių kateriai lydėjo prekybinius laivus.
Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį sakė, kad Rusija akivaizdžiai grasina Ukrainai sunaikinimu.
Vakarų šalims reiškiant susirūpinimą dėl separatistinio konflikto Ukrainos rytuose eskalavimo, ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, jog Rusijos ekspertai ir pareigūnai „atvirai grasina Ukrainai karu ir Ukrainos valstybingumo sunaikinimu“.
„Smerkiame Rusijos [veiksmus] bloginant saugumo padėtį. Maskvos veiksmais ir pareiškimais siekiama didinti karinę įtampą, jais pakertamos diplomatinės pastangos Rusijos ir Ukrainos konfliktui išspręsti“, – spaudos konferencijoje sakė D. Kuleba.
„Ukrainos raudona linija yra valstybinė siena. Jei Rusija peržengs šią raudoną liniją, ji turės kentėti“, – pridūrė jis.
Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.
Šią savaitę Ukraina apkaltino Rusiją prie jos sienų telkiant tūkstančius karių, be to, pastaruoju metu atsinaujinę reguliarūs susirėmimai kelia grėsmę pernai sudarytam paliaubų susitarimui.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.
Delfi primena, kad Jungtinės Valstijos atsisakė planų šią savaitę dislokuoti du karo laivus Juodojoje jūroje, trečiadienį pranešė Turkijos pareigūnai ir žiniasklaida, tvyrant aukštai įtampai tarp Rusijos ir Ukrainos.
Diplomatiniai šaltiniai Turkijoje pareiškė, kad trečiadienį planuotas pirmojo laivo praplaukimas Bosforo sąsiauriu taip ir neįvyko.
Pasak valstybinės Anatolijos naujienų agentūros, abu dislokavimai, turėję įvykti trečiadienį ir ketvirtadienį, buvo atšaukti, o Ankarai dar nepranešta apie galimybę atidėti juos vėlesniam laikui.
Praėjusią savaitę Turkija pareiškė, kad ji buvo informuota per diplomatinius kanalus, jog du amerikiečių karo laivai „praplauks Juodosios jūros link“ ir liks regione iki gegužės 4 dienos.
Vašingtonas nepatvirtino nei planų dislokuoti laivus, nei sprendimo juos atšaukti.
Pagal 1936 metais sudarytą Montrė konvenciją, prieš išsiųsdamos savo laivus per Bosforo sąsiaurį ir Dardanelus JAV privalo perspėti Ankarą ne vėliau kaip prieš 15 dienų.
Šios sutarties sąlygos leidžia užsienio karo laivams likti Juodojoje jūroje ne ilgiau kaip 21 dieną.
JAV karinis jūrų laivynas nuolat veikia regione, palaikydamas Kijevą kovoje su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose. Šis konfliktas įsiplieskė 2014 metais, kai per revoliuciją buvo nuverstas Maskvos remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį maždaug tuo pačiu metu, atverdama kelią iki šių dienų besitęsiančiai konfrontacijai su Vakarais.
Žinia apie JAV karo laivų dislokavimą nuskambėjo praėjusią savaitę, augant įtampai tarp Maskvos ir Kijevo dėl rusų karių telkimo netoli Ukrainos sienos.
Šios pajėgos dislokuojamos atsinaujinus incidentams tarp Kijevui lojalių karių ir prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje.
Apie karo laivų dislokavimo atšaukimą paskelbta JAV prezidentui Joe Bidenui antradienį pasikalbėjus telefonu su savo kolega rusu Vladimiru Putinu.
Per tą pokalbį J. Bidenas pasiūlė surengti aukščiausiojo lygio susitikimą su V. Putinu neutralioje šalyje ir paragino Maskvą „deeskaluoti įtampą“, pranešė Baltieji rūmai.
