Tarp jų yra ir penki slaptųjų tarnybų darbuotojai, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.

JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė įsakymą dėl naujų sankcijų Rusijai įvedimo. Jos bus taikomos oficialiems asmenims, kompanijoms ir naujoms valstybinėms obligacijoms.

Sankcijų priežastimi nurodoma Maskvos „kenkėjiška veikla užsienyje“. Apie tai pranešama Baltųjų rūmų interneto svetainėje.

Amerikos finansų institutams bus draudžiama pirkti naujai išleistas Rusijos valstybines obligacijas, platinamas Rusijos banko, Rusijos Finansų ministerijos ir Nacionalinio gerovės fondo.

Išplėstame sankcijų sąraše tarp fizinių asmenų yra ir buvęs Vladimiro Putino atstovas spaudai Aleksejus Gromovas. Dabar jis yra Prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas. Žiniasklaida ne kartą rašė, kad Kremliuje valdininkas atsako ir už televizijos veiklą, taip pat – ir už valstybinių kanalų finansavimą, rašo svoboda.org.

J. Bideno vykdomasis įsakas „siunčia signalą, kad Jungtinės Valstijos strategiškai ir ekonomiškai paveikiai nustatys kainą Rusijai, jei ji tęs ar eskaluos destabilizuojančius tarptautinius veiksmus“, sakė Baltieji rūmai.

J. Bideno administracija oficialiai pareiškė, kad Rusijos vidaus žvalgybos tarnyba yra atsakinga už didžiausią kibernetinį išpuolį JAV istorijoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nepraėjus nė valandai po JAV sankcijų paskelbimo iškvietė JAV ambasadorių Maskvoje Johną Sullivaną.

Apie tai skelbia „Interfax“ su nuoroda į užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą. Pasak jos, Rusijos atsakas į sankcijas „bus neišvengiamas“.

Joe Bidenas
Foto: Scanpix

J. Bidenas nurodė uždrausti JAV finansų institucijoms investuoti į naujų emisijų Rusijos valstybės skolinius vertybinius popierius, išsiųsti 10 šnipinėjimu įtariamų diplomatų ir paskelbti sankcijas 32 asmenims, kurie įtariami prisidėję prie kišimosi į 2020 metų prezidento rinkimus, nurodė Baltieji rūmai.

Pareiškime pirmiausia kalbama apie Maskvos „pastangas pakenkti laisvų ir demokratiškų rinkimų organizavimui ir demokratinėms institucijoms Jungtinėse Valstijose ir jų sąjungininkėse ir partnerėse“.

Tai susiję su įtarimais, kad Rusijos žvalgybos agentūros per 2016 ir 2020 metų prezidento rinkimus rengė nuolatines dezinformacijos ir juodųjų technologijų kampanijas, iš dalies norėdamos palaikyti Donaldo Trumpo kandidatūrą.

Pasak Baltųjų rūmų, šios sankcijos taip pat yra atskas į „piktavališką prieš JAV, jų sąjungininkes ir partneres nukreiptą kibernetinę veiklą“ – prieš JAV vyriausybinę kompiuterių sistemą nukreiptą plataus masto kibernetinę ataką, naudojantis bendrovės „SolarWinds“ programinės įrangos spragomis praėjusiais metais.

Pareiškime taip pat minimas Rusijos ekstrateritorinis „nusitaikymas“ į disidentus ir žurnalistus bei keliamas pavojus saugumui šalyse, kurios yra svarbios JAV nacionaliniam saugumui.

Be to, Iždo departamentas drauge su Europos Sąjunga, Australija, Britanija ir Kanada paskelbė sankcijas aštuoniems fiziniams ir juridiniams asmenims, susijusiems su Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksija.

Aljansas ir ES reiškia palaikymą

NATO ir Europos Sąjunga savo ruožtu išreiškė palaikymą JAV, joms paskelbus Maskvai sankcijų.

„NATO sąjungininkės reiškia palaikymą ir solidarumą su Jungtinėmis Valstijomis, joms balandžio 15 dieną paskelbus apie veiksmus, susijusius su atsaku į Rusijos destabilizuojančią veiklą“, – nurodoma Aljanso pareiškime.

„Sąjungininkės imasi individualių ir kolektyvinių veiksmų, kad sustiprintų Aljanso kolektyvinį saugumą“, – sakoma jame.

NATO narės paminėjo „nuolatinį Rusijos elgesio modelį“, pradedant agresija prieš Ukrainą ir baigiant kišimusi į JAV prezidento rinkimus ir kibernetinėmis atakomis.

„Jungtinių Valstijų ir kitų sąjungininkių vertinimu, visi turimi įrodymai rodo, kad Rusija yra atsakinga už „SolarWinds“ ataką“, sakoma pareiškime.

Aljansas taip pat pasmerkė nervus paralyžiuojančios medžiagos panaudojimą prieš Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, dėl kurio kaltina Maskvą, ir nurodė, jog yra susirūpinęs dėl pranešimų, kad Rusija skatino išpuolius prieš Aljanso karius Afganistane.

„Sąjungininkės ir toliau glaudžiai bendradarbiaus, reaguodamos į Rusijos veiksmus, kurie kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui“, – sakoma pareiškime.

„Raginame Rusiją nedelsiant nutraukti destabilizuojantį elgesį ir laikytis tarptautinių įsipareigojimų“, – nurodoma jame.

ES ketvirtadienį išreiškė paramą JAV dėl jų patirtų kibernetinių atakų, įskaitant plataus masto įsilaužimą, dėl kurio kaltinama Rusija.

„Europos Sąjunga ir jos valstybės narės reiškia savo solidarumą su Jungtinėmis Valstijomis dėl kenkėjiškos elektroninės veiklos poveikio, ypač kalbant apie „SolarWinds“ kibernetinę operaciją, kurią, Jungtinių Valstijų vertinimu, atliko Rusijos Federacija“, – pareiškime pažymėjo ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Tas pavojus paveikė vyriausybes ir įmones visame pasaulyje, įskaitant ES valstybes nares“, – pridūrė J. Borrellis.

Pareiškime 27 valstybių bloko vardu pažymima, kad „visi veikėjai turi susilaikyti nuo neatsakingo ir destabilizuojančio elgesio virtualioje erdvėje“.

„Ir toliau tirsime kenkėjišką kibernetinę veiklą, siekdami imtis ilgalaikių, bendrų ir koordinuotų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias tokiam kenkėjiškam elgesiui, atgrasoma nuo jo ir reaguojama į jį“, – priduriama pareiškime.

Rusija žada „neišvengiamą atsaką“

Rusijos atsakymas į JAV sankcijas bus neišvengiamas, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

„Panašus agresyvus elgesys, be abejonių, sulauks ryžtingo atsako, atsakas į sankcijas bus neišvengiamas“, – M. Zacharova sakė spaudos konferencijoje ketvirtadienį.

„Vašingtonas turi suvokti, kad dvišalių santykių degradacija turės savo kainą. Atsakomybė už tai, kas vyksta, tenka tik JAV“, – pabrėžė ministerijos atstovė.

„Rusijos URM iškvietė JAV ambasadorių, – nurodė M. Zacharova. – Susitikimas jam malonus nebus, o po jo mes jus atskirai informuosime.“

„Mes, žinoma, taip pat išsiųsime 10 [JAV diplomatinės misijos] darbuotojų ir, patikėkite, turime bendrovių, kurioms turime realių pretenzijų dėl tikro kišimosi į mūsų vidaus reikalus; jų atžvilgiu bus imtasi analogiškų veiksmų“, – kiek anksčiau naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Čepa.

Pasak parlamentaro, atsakomosios sankcijos bus „veidrodinio“ pobūdžio, o Rusija priversta žengti tokį žingsnį, nors jis „nepagerina tarptautinės padėties“.

Tuo metu Maskva pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių dėl naujų Vašingtono sankcijų.

„Mes, žinoma, taip pat išsiųsime 10 [JAV diplomatinės misijos] darbuotojų ir, patikėkite, turime bendrovių, kurioms turime realių pretenzijų dėl tikro kišimosi į mūsų vidaus reikalus; jų atžvilgiu bus imtasi analogiškų veiksmų“, – ketvirtadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Čepa.

Pasak parlamentaro, atsakomosios sankcijos bus „veidrodinio“ pobūdžio, o Rusija priversta žengti tokį žingsnį, nors jis „nepagerina tarptautinės padėties“.

„Nepadės“ tariantis dėl susitikimo

Kiek anksčiau ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad JAV planai įvesti naujų sankcijų Rusijai dėl įtariamo kišimosi į rinkimus ir kibernetinių atakų „nepadės“ tariantis dėl potencialaus Rusijos prezidento V. Putino ir jo kolegos amerikiečio J. Bideno susitikimo.

J. Bidenas antradienį telefonu pakvietė V. Putiną surengti aukščiausiojo lygio susitikimą neutralioje šalyje, siekiant sumažinti pastarosiomis savaitėmis dėl konflikto Ukrainoje tvyrančią įtampą tarp Vakarų valstybių ir Maskvos.

Amerikiečių žiniasklaida ketvirtadienį pranešė, kad Vašingtonas paskelbs sankcijas, paveiksiančias daugiau nei 30 Rusijos subjektų, taip pat išsiųs keliolika rusų diplomatų iš Jungtinių Valstijų ir įves draudimą JAV finansų institucijoms investuoti į naujus Rusijos valstybės skolinius vertybinius popierius.

„Tai, kad aptariamos tikėtinos sankcijos jokiu būdu nepadės surengti tokio susitikimo, yra vienareikšmiška“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Tačiau, pridūrė jis, galutinį sprendimą šiuo klausimu turės priimti patys prezidentai.

Trečiadienį JAV ambasadorius Maskvoje J. Sullivanas buvo iškviestas į Kremlių ir jam pareikšta, kad Vašingtonas privalo susilaikyti nuo naujų sankcijų Rusijai, jei norėtų pataisyti ryšius, naujienų agentūrai AFP pranešė vienas Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Vašingtono ir Maskvos santykiuose įtampa tvyro nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą ir įsiplieskė konfliktas Rytų Ukrainoje tarp Kijevui ištikimų pajėgų ir prorusiškų separatistų.

Galiausiai dvišaliai ryšiai atsidūrė sudėtingiausioje nuo Šaltojo karo laikų padėtyje, o Vašingtonas paskelbė Maskvai virtinę sankcijų – be kito ko, dėl jos įtariamo kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus ir sprendimo įkalinti Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną.