Tokiu būdu leidžiama suprasti, kad Kinijos vyriausybė ilgą laiką slėpė nepaprastai svarbią informaciją apie viruso protrūkį, o Uhano virusologijos instituto laboratorija, „save laikanti civiline institucija“, drauge su Kinijos kariuomene įgyvendino slaptus tyrimų projektus. Jungtinių Valstijų valstybės departamentas tikina, kad Kinijos valdžia informaciją slėpė. Valstybės departamentas taip pat pažymėjo, kad „Pekinas šiandien ir toliau slepia gyvybiškai svarbią informaciją, kuri mokslininkams reikalinga tam, kad apsaugotų pasaulį ir nuo šio, ir nuo kitų mirtinų virusų“.

Kaip rašo „Politico“, tiksli naujojo koronaviruso kilmė ir šiandien tebėra paslaptis, tačiau atsakymų siekis susijęs ne tik su kaltųjų paieškomis. Kol nenustatytas aiškus šaltinis, nėra galimybių atsekti tikrąjį viruso kelią, todėl mokslininkai negali tinkamai išanalizuoti geriausių būdų, galinčių užkirsti kelią būsimiems protrūkiams.

Pradinė Kinijos valdžios istorija skambėjo taip: pandemija išplito iš Uhane esančio jūros gėrybių turgaus. Tai buvo pirmoji ir plačiausiai pripažįstama teorija. Visgi 2020-ųjų žiemos pabaigoje ir pavasarį šioje teorijoje ėmė rastis spragų. Pirmasis žinomas COVID-19 atvejis Uhane, apie kurį pranešta vasarį, neturėjo jokių sąsajų su minėtuoju turgumi. Kinijos vyriausybė sausį uždarė ir dezinfekavo turgų dar iki tol, kol jame buvo galima paimti tinkamų mėginių. Tik gegužę Kinijos ligų kontrolės centrai atmetė su turgumi susijusią viruso kilmės teoriją, pripažindami neturintys supratimo, kaip prasidėjo protrūkis, tačiau tada virusas jau buvo smarkiai išplitęs tiek Kinijoje, tiek visame pasaulyje.

Uhano virologijos institutas
Foto: AP / Scanpix

2020-ųjų pavasarį kai kurie Jungtinių Valstijų vyriausybės pareigūnai ėmė dėlioti naują, panašu, gerokai sudėtingesnę teoriją ir rinkti ją patvirtinančius įrodymus. Pasak šios teorijos, viruso protrūkis yra susijęs su viena Uhano laboratorija – didžiausiu šikšnosparniuose esančio koronaviruso tyrimų centru pasaulyje.

Kai kuriems pareigūnams laboratorijos pavadinimas jau buvo žinomas. Jos vykdytas šikšnosparnių platinamų virusų tyrimas 2017-ųjų pabaigoje jau buvo atkreipęs Jungtinių valstijų diplomatų ir ambasados Pekine pareigūnų dėmesį ir paskatino juos įspėti Vašingtoną, kad pačios laboratorijos mokslininkai pranešė apie „didžiulį tinkamai apmokytų technikų ir tyrėjų, būtinų siekiant užtikrinti saugią šios izoliuotos laboratorijos veiklą, trūkumą“. Tačiau Vašingtonas šiuos įspėjimus ignoravo.

Pandemijai išplitus visame pasaulyje, pirminė kilmės istorija dažniausiai užleisdavo vietą visuotiniam krizės nušvietimui. Tačiau vidinės vyriausybės diskusijos tebesitęsė. Dabar jos daugiausia apėmė klausimą, ar Jungtinės Valstijos turėtų atskleisti daugiau informacijos, susijusios su tuo, kas buvo žinoma apie laboratoriją ir jos galimas sąsajas su protrūkiu. Sausio 15-osios pareiškimą patvirtino žvalgybos bendruomenė, tačiau esminiai duomenys tebebuvo laikomi paslaptyje. Šis pareiškimas nenulėmė esminių pokyčių, veikiau atliko savotišką signalo funkciją – parodė, kad egzistuoja netiesioginiai įrodymai, todėl teorija nusipelno tolesnio tyrimo.

Dabar naujoji Joe Bideno komanda atsidūrė keblioje situacijoje: ji ragina Pekiną paskelbti daugiau duomenų, tačiau taip pat nenori paremti ar užginčyti prieštaringų D. Trumpo administracijos teiginių. Pirminė viruso kilmės istorija tebėra apraizgiusi tiek vidaus politiką, tiek Jungtinių Valstijų ir Kinijos santykius. Vasarį nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas paskelbė pranešimą, kuriuo išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl Pasaulio sveikatos organizacijos surinktos komandos parengtos ataskaitos. Ši komanda nuvyko į Uhaną ir netgi lankėsi laboratorijoje, tačiau Kinijos institucijos pateikti jai esminius duomenis atsisakė.

O štai daugiau nei prieš ketverius metus, dar gerokai iki tol, kai šis klausimas įžiebė tarptautinę įtampą tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų, visa istorija prasidėjo paprastu įspėjimu.

2017-ųjų pabaigoje aukščiausio rango sveikatos ir mokslo sričių Jungtinių Valstijų ambasados Pekine pareigūnai dalyvavo Kinijos sostinėje vykusioje konferencijoje. Ten jie susipažino su nauju tyrimu. Šį tyrimą atliko Kinijos mokslininkai – keletas jų buvo iš Uhano laboratorijos – bendradarbiaudami su JAV nacionaliniu sveikatos institutu.

Uhano virologijos institutas
Foto: AP / Scanpix

Nuo 2002-ųjų SARS (sunkaus ūmaus respiracinio sindromo) – mirtinos ligos, sukeltos koronaviruso, kurį Kinijoje perdavė šikšnosparniai – protrūkio viso pasaulio mokslininkai ieškojo būdų numatyti ir pažaboti būsimus panašių ligų protrūkius. Siekdamas prisidėti prie šių bandymų, JAV nacionalinis sveikatos institutas finansavo ne vieną projektą, kuriame dalyvavo ir Uhano virusologijos instituto mokslininkai ir kurie apėmė didelę Uhano laboratorijos šikšnosparnių tyrinėjimų dalį. Naujasis tyrimas buvo pavadintas „Su SARS susijusių koronavirusų šikšnosparnių genofondo atradimas suteikia naujų įžvalgų apie SARS koronavirusų kilmę“.

Kaip išsiaiškino amerikiečių pareigūnai, šie mokslininkai Junano provincijoje esančiuose urvuose aptiko šikšnosparnių populiaciją, suteikusią jiems įžvalgų apie tai, iš kur SARS koronavirusai kilo ir kaip jie plinta. Mokslininkai gyrėsi veikiausiai atradę urvą, iš kurio kilo pirminis SARS koronavirusas. Tačiau Jungtinių Valstijų diplomatams labiausiai rūpėjo tai, kad šie mokslininkai atrado tris naujus virusus, pasižyminčius išskirtinėmis savybėmis: jie turėjo „smaigalio baltymų“, kurie itin gerai sugriebdavo tam tikrą žmogaus plaučių ląstelių receptorių, vadinamą ACE2 receptoriumi. Tai reiškia, kad virusai buvo potencialiai labai pavojingi žmonėms, be to, dabar šie virusai buvo laboratorijoje, apie kurią jie, Jungtinių Valstijų diplomatai, menkai žinojo.

Suvokdami Uhano virusologų atradimo svarbą ir žinodami, kad Uhano virusologijos instituto laboratorija, pasižyminti aukščiausio lygio biologiniu saugumu (BSL-4), yra palyginti nauja, Jungtinių Valstijų ambasados sveikatos ir mokslo srities pareigūnai Pekine nutarė vykti į Uhaną ir išsiaiškinti, kaip viskas yra iš tiesų. 2017-ųjų pabaigoje ir 2018-ųjų pradžioje ambasada susitikti su Uhano virusologijos instituto mokslininkais iš viso išsiuntė tris ekspertų komandas. Tarp mokslininkų buvo Shi Zhengli, dažnai dėl savo didelės šikšnosparniuose aptinkamų koronavirusų tyrimo patirties vadinama „šikšnosparnių moterimi“.

Pabendravę su Uhano virusologijos instituto mokslininkais, Jungtinių Valstijų diplomatai buvo šokiruoti to, ką išgirdo. Kinijos mokslininkai jiems papasakojo neturintys užtektinai tinkamai apmokytų technikų, galinčių saugiai dirbti BSL-4 laboratorijoje. Uhano mokslininkai prašė paramos, kad jų laboratorija galėtų atitikti aukščiausius standartus.

Diplomatai Vašingtonui pateikė du apie savo apsilankymą Uhano laboratorijoje informuojančius diplomatinius pranešimus. Jie pažymėjo, kad turėtų būti įdėta daugiau pastangų tam, jog laboratorija atitiktų aukščiausius saugumo standartus, ir paragino Vašingtoną įsitraukti į saugumo didinimo procesą. Diplomatai taip pat įspėjo, kad Uhano virusologijos instituto mokslininkai aptiko naują tarp šikšnosparnių paplitusį koronavirusą, kuris gali lengvai užkrėsti žmogaus ląsteles ir kuris pasitelkia tą patį ląstelių kelią kaip ir pirminis SARS koronavirusas.

Sujungti draugėn, šie du dalykai – itin pavojingos virusų grupės, tiriamos rimtų saugumo problemų turinčioje laboratorijoje – turėjo nuskambėti kaip įspėjimas apie galimą visuomenės sveikatos krizę. Pasak vieno iš ataskaitų autoriaus, pranešimai nebuvo įslaptinti, nes norėta, kad kuo daugiau žmonių juos perskaitytų ir pasidalintų. Tačiau Jungtinių Valstijų valstybės departamento vadovybė atsakymo nepateikė, pranešimai taip ir nebuvo paviešinti. O 2018-aisiais, išaugus įtampai tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos, JAV diplomatai neteko prieigos prie tokių laboratorijų kaip esanti Uhano virusologijos institute.

„Diplomatiniai pranešimai buvo aiškus įspėjimas. Jais žmonių maldauta atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta“, – aiškino vienas Jungtinių Valstijų pareigūnas. Netrukus pasaulis iš tiesų atkreipė dėmesį – tačiau tada jau buvo per vėlu.

Diplomatinių pranešimų D. Trumpo administracijos pareigūnai žurnalistams nenutekino, kaip klaidingai nutarė dalis žiniasklaidos. Iš tiesų valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo pasipiktino sužinojęs apie nutekinimą. Jis stengėsi išlaikyti gerus santykius su Kinija, o šis atskleidimas jo užduotį apsunkino. D. Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas praėjusių metų kovo 26 d. telefoninio pokalbio metu susitarė nutraukti žodžių karą, kilusį, kai Kinijos diplomatas tviteryje ėmė aiškinti, kad pandemiją sukelti galėjo Jungtinių Valstijų kariuomenė.

Uhano virologijos institutas

Tai paskatino D. Trumpą koronavirusą imti vadinti „kinų virusu“, tokiu būdu sąmoningai metant Pekinui rasistinio pobūdžio kaltinimus. Minėtojo telefoninio pokalbio metu Xi Jinpingas įspėjo D. Trumpą, kad besitęsiantys kaltinimai gali iš esmės pakenkti Kinijos siekiui bendradarbiauti su sudėtingoje situacijoje atsidūrusiomis Jungtinėmis Valstijomis, kurioms buvo gyvybiškai būtinas medicininių apsaugos priemonių tiekimas iš Kinijos.

Bet kuri pandemijos kilmės teorija privalo atsižvelgti į faktą, kad naujojo koronaviruso – oficialiai vadinamo SARS-CoV-2 – protrūkis pirmiausia įvyko Uhane. Būtent šiame mieste įsikūrusi laboratorija, kurioje buvo tyrinėjami vieni gausiausių pasaulyje šikšnosparnių koronavirusų rinkinių ir kurioje taip pat buvo tyrinėjamas artimiausias žinomas SARS-CoV-2 „giminaitis“ – RaTG13 vadinamas virusas, kurį Shi Zhengli nustatė savo laboratorijoje.

Shi Zhengli interviu teigė, kad kai pirmą sykį sužinojo apie viruso protrūkį savo mieste, pamanė, jog pareigūnai kažką ne taip suprato, mat, jos spėjimu, toks viruso protrūkis veikiau turėjo įvykti pietinėje Kinijoje, kur gyvena dauguma šikšnosparnių. „Niekados nemaniau, kad toks dalykas galėtų nutikti Uhane, centrinėje Kinijoje“, – kalbėjo mokslininkė.

Esminis argumentas, kurį pateikia Kinijos ir Jungtinių Valstijų mokslininkai, nesutinkantys su incidento laboratorijoje teorija, yra tas, kad Kinijos mokslininkai savo darbus vykdė atvirai ir atskleidė įgyvendinamus koronavirusų tyrimus. Šis argumentas buvo pasitelkiamas užsipuolant bet ką, kas nepatikėdavo tvirtais spėlionių, kad Kinijos laboratorijos gali būti atsakingos už pandemiją, paneigimais, pateikiamais Kinijos mokslininkų.

Visgi, vieno aukšto rango administracijos pareigūno teigimu, daugelis įvairiose vietose dirbančių Jungtinių Valstijų pareigūnų, ypač Jungtinių Valstijų nacionalinėje saugumo taryboje ir Valstybės departamente, galiausiai padarė išvadą, kad šie mokslininkai nėra tokie atviri, kaip jie patys teigia.

SARS-CoV-2 yra zoonotinis koronavirusas, žmonėms, kaip manoma, persidavęs nuo kažkokio gyvūno. Analizuojant pirmąsias COVID-19 diagnozes nuolatos bandoma nustatyti, kada virusas pradėjo plisti tarp žmonių. Pirmieji susirgimai, pažymėti anksčiausia SARS-CoV-2 genomo sekos nustatymo data, iš pat pradžių buvo siejami su Uhano jūrų gėrybių turgumi. Vis dėlto čia aprašomo tyrimo autoriai tvirtina, kad turguje apsilankiusiųjų grupė vargu ar gali būti įvardijama kaip pandemijos židinys, nes anksčiausiai užregistruoti COVID-19 atvejai neturi jokių sąsajų su turgumi.

Remiantis vietos laikraščių pranešimais, galima daryti prielaidą, kad COVID-19 nešiotojų Hubėjuje buvo anksčiau nei gruodį, o anksčiausia aptikta diagnozės data – 2019 m. lapkričio 17 d. Jeigu taip ir yra, tai reiškia, kad tuo metu, kai Kinijos valdžia ėmėsi priemonių ligos plitimui pažaboti, virusas jau ganėtinai aktyviai cirkuliavo šalyje.

Naujojo tyrimo autoriai, taikydami molekulinio laikrodžio evoliucinės analizės metodus, pamėgino nustatyti tikslų laiką, kada įvyko pirmasis užsikrėtimas SARS-CoV-2. Molekulinis laikrodis – tai tam tikrą technologiją įvardijantis terminas. Taikant tą technologiją pagal genų mutavimo tempą mėginama nustatyti, kada įvyko skilimas ir atsirado dvi arba daugiau gyvybės formų. Nustatinėjant SARS-CoV-2 plitimo tarp žmonių pradžią, tenka išsiaiškinti, kada egzistavo bendras visų SARS-CoV-2 atmainų prototipas. Kaip rodo pastarojo tyrimo rezultatai, taip galėjo būti dar 2019 metų lapkričio viduryje.

Molekuliniu metodu nustatyta bendro prototipo egzistavimo data paprastai prilyginama pirmojo kokios nors ligos atvejo datai. Vis dėlto nevalia pamiršti tam tikrų niuansų.

„Pirmasis atvejis gali įvykti anksčiau nei atsiranda bendras prototipas. Taigi, pirmasis faktinis šį protrūkį sukėlusios ligos atvejis gali būti datuojamas keliomis dienomis, savaitėmis ar netgi mėnesiais anksčiau nei atsirado bendras prototipas. Pagrindinis atlikto tyrimo tikslas ir buvo nustatyti įvykusios filogenezės trukmę“, – paaiškino prie tyrimo prisidėjęs Arizonos universiteto ekologijos ir evoliucinės biologijos profesorius Michaelas Worobey.

Remdamiesi tyrimo rezultatais, mokslininkai nustatė, kad iki 2019 m. lapkričio 4 d. vidutinis SARS-CoV-2 užsikrėtusiųjų skaičius Kinijoje buvo mažiau nei vienas. Praėjus trylikai dienų jis padidėjo iki keturių, bet netgi gruodžio 1-ąją vidurkis tebebuvo devyni. Pirmieji pacientai, susirgę liga, vėliau įvardyta kaip COVID-19, į Uhano ligonines buvo pradėti guldyti tik nuo gruodžio vidurio.