Pastarosiomis savaitėmis Rusija telkia pajėgas prie sienos su Ukraina bei į Juodąją jūrą siunčia savo desantinius ir karo laivus, skelbia „Washington Post“. Tokie veiksmai išprovokavo ekspertų debatus, ar tikrai Vladimiras Putinas ruošia septynerius metus trunkančio karo su Ukraina eskalaciją, o galbūt jis tiesiog nori rusams arba naujajai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijai surengti šou.

Kad ir kaip ten būtų, reikės ryžtingų prezidento Joe Bideno veiksmų, norint neleisti Rusijos lyderiui vesti savo beatodairiško kurso, kaip nutiko 2014-aisiais, kai V. Putino kariuomenė okupavo Krymą ir pradėjo karą kitoje Ukrainos dalyje. Apie šiuos dalykus „Washington Post“ puslapiuose rašo buvusi JAV gynybos sekretoriaus padėjėja Ukrainos, Rusijos ir Eurazijos klausimais Evelyn Farkas.

Naujas Rusijos įsiveržimas bus ne tik naujas smūgis jaunai Ukrainos demokratijai, taip pat jis destabilizuos pasaulio tvarką tuo metu, kai pasaulis ir taip kovoja su dviem katastrofomis: koronaviruso pandemija ir klimato kaita. Be to, rusų agresija pasiųstų pavojingą signalą kitoms šalims, kad svetimų teritorijų užgrobimas yra normalu, o demokratijos niekas neapgins.

J. Bidenas aiškiai pareiškė, kad JAV palaiko Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Rimtas signalas buvo pasiųstas ir tuomet, kai šaltiniai Turkijoje pranešė „Reuters“ apie JAV karinio jūrų laivyno ketinimą nusiųsti karo laivų į Juodąją jūrą. Tačiau dėl kol kas nežinomų priežasčių Vašingtonas atšaukė jų dislokavimą.

CIT nuotr.

Be abejonės, ruošiamos ir naujos sankcijos. Pareigūnai vertina žvalgybos duomenis apie konkrečius agresyvios Kremliaus užsienio politikos atvejus. Jie jau pritarė naujoms sankcijoms už Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimą.

JAV ketvirtadienį paskelbė ekonomines sankcijas Rusijai ir nurodė išsiunčiančios 10 rusų diplomatų dėl Kremliaus kišimosi į Jungtinių Valstijų rinkimus, didelės kibernetinės atakos ir kitos priešiškos veiklos.

Prezidento J. Bideno vykdomasis įsakas „siunčia signalą, kad Jungtinės Valstijos strategiškai ir ekonomiškai paveikiai nustatys kainą Rusijai, jei ji tęs ar eskaluos destabilizuojančius tarptautinius veiksmus“, sakė Baltieji rūmai.

NATO savo ruožtu išreiškė palaikymą JAV, joms paskelbus Maskvai sankcijų.

„NATO sąjungininkės reiškia palaikymą ir solidarumą su Jungtinėmis Valstijomis, joms balandžio 15 dieną paskelbus apie veiksmus, susijusius su atsaku į Rusijos destabilizuojančią veiklą“, – nurodoma Aljanso pareiškime.

Tuo metu Maskva pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių dėl naujų Vašingtono sankcijų.

„Mes, žinoma, taip pat išsiųsime 10 [JAV diplomatinės misijos] darbuotojų ir, patikėkite, turime bendrovių, kurioms turime realių pretenzijų dėl tikro kišimosi į mūsų vidaus reikalus; jų atžvilgiu bus imtasi analogiškų veiksmų“, – ketvirtadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Čepa.

Pasak parlamentaro, atsakomosios sankcijos bus „veidrodinio“ pobūdžio, o Rusija priversta žengti tokį žingsnį, nors jis „nepagerina tarptautinės padėties“.

Foto: Stopkadras

Bet J. Bidenas gali padaryti daugiau, teikdamas karinę pagalbą ir grasindamas naujomis sankcijomis. 2014-aisiais JAV ir NATO sąjungininkai pradėjo karinės pagalbos Ukrainai programą. E. Farkas prisiminė, kad, kai dirbo Pentagone, jos padalinys prezidentui Barackui Obamai parengė keletą scenarijų, kurių pagrindinis tikslas – padėti Ukrainos kariuomenei apginti savo sienas rengiant mokymus ir tiekiant ginkluotę.

Vėliau, kai Rusijos pajėgos užgrobė keletą Ukrainos karo laivų Azovo jūroje, JAV taip pat skyrė nemažai dėmesio Ukrainos karinio jūrų laivyno stiprinimui.

„Dabar JAV vyriausybė gali skirti dėmesio Ukrainos karinių oro pajėgų gerinimui, nes jos buvo pasenusios dar prieš rusams pradėjus puldinėti ukrainiečių lėktuvus“, – teigiama straipsnyje.

Iki šiol sankcijos buvo tikslinės ir laipsniškos, siekiant nepakenkti rusų tautai ir Vakarų verslo interesams. Kita vertus, panaikinus Rusijos valstybinių įmonių ir fondų prieigą prie tarptautinio kapitalo arba atėmus iš Rusijos galimybę naudotis tarpbankine sistema SWIFT, galima akimirksniu sukelti politinį ir ekonominį stresą V. Putinui ir jo bendražygiams.

Vien pagrasinus imtis minėtųjų veiksmų galima priversti Rusijos lyderį laikytis atokiau nuo Ukrainos.

V. Putinas turi vidinių priežasčių apsimesti, kad nori, arba iš tikrųjų norėti atnaujinti karą su Ukraina. Taip jis gali nukreipti savo tautos dėmesį nuo ekonomikos stagnacijos, pandemijos, valdančiosios partijos ir savo režimo nepopuliarumo, taip pat nuo A. Navalno apnuodijimo ir įkalinimo.

Visgi V. Putinas turi žinoti, kad plataus masto karas su Ukraina garantuotai neigiamai atsilieps Rusijai. Rusai nenori kariauti su ukrainiečiais, todėl bet kokie bandymai pradėti karo veiksmus prisidengiant kova prieš „fašistus, kuriuos remia Vakarai“, gali pasidaryti ne itin įtikinami, jeigu gyvybės neteks daug rusų.

Jeigu naujas puolimas susidurs su susivienijusiu demokratijos frontu ir rimtomis sankcijomis, tai gali tapti V. Putino valdymo epochos pabaigos pradžia, įsitikinusi E. Farkas.

Jeigu Rusijai viskas susiklostys sėkmingai, nepaisant ukrainiečių norų ir tarptautinių įstatymų, tada V. Putinas įgis pasitikėjimo toliau plėsti savo korumpuotą politinę, ekonominę ir karinę įtaką posovietinėse šalyse ir už jų ribų.

„Jis, be jokios abejonės, pamėgins patikrinti NATO tvirtumą vienoje iš Baltijos šalių“, – dėsto E. Farkas. Pasak jos, aljansui priklausančios valstybės užpuolimas ar įsiveržimas į ją reikalauja kolektyvinio karinio atsako.

„Būtina išvengti tokios situacijos atsiradimo. Juk tokiu atveju Vakarams kils gerokai didesnė konfliktų eskalacijos grėsmė, palyginti su dabartine Ukrainos padėtimi“, – mano buvusi JAV gynybos sekretoriaus padėjėja.

Taip pat akivaizdu, jog Pekinas, Teheranas ir Pchenjanas stebi situaciją. Tuo tarpu Kinija didina spaudimą Taivanui, Filipinams ir kitoms kaimynėms Pietų Kinijos jūroje. Daugiau niekas neatbaidys šios šalies nuo pasinaudojimo stipresniojo teise svetimoms teritorijoms užgrobti.

„Tarptautinė tvarka vėl nusiris iki „įtakos sferų“, kaip buvo iki Antrojo pasaulinio karo, kai dėl konkurencijos kildavo karai. Ir visa tai vyks siaučiant pandemijai ir klimato krizei. Šiandien žmonėms, kaip niekada anksčiau, reikia taisyklių ir ribų, kad neprasidėtų pasauliniai karai ir kad būtų galima sutelkti dėmesį į esamų visuotinių krizių sprendimą, dalyvaujant visoms Žemės valstybėms“, – konstatuoja E. Farkas.

Masinis kariuomenės susibūrimas pasienyje su Ukraina pavertė kadaise neįsivaizduojamą JAV sankcijų Rusijos valstybės skolai idėją realia galimybe investuotojams, skelbia „Bloomberg“.

Rublių obligacijų, žinomų kaip OFZ, pajamingumas praėjusią savaitę šoktelėjo aukščiausiai per daugiau nei metus, o antradienį kilo toliau, kol rinka stebėjo, kaip tarp Maskvos ir Vašingtono besikaupianti įtampa dar kartą paūmėja.

„Tai ženkliai padidina OFZ sankcijų grėsmę“, – sakė Londono „GAM Investments“ besivystančių rinkų investuotojas Paulas McNamara. Jis nesitiki plataus masto Rusijos puolimo, tačiau pripažįsta, jog „yra daugybė pasekmių, kurios būtų blogesnės už dabartinę situaciją“.

Prieš pastarąjį paūmėjimą Ukrainoje JAV prezidento J. Bideno administracija jau ruošė Rusijai daugiau bausmių už kišimąsi į rinkimus ir įsilaužimus į programinę įrangą. NATO antradienį prisijungė prie Didžiojo septyneto grupės ir Europos Sąjungos, paragindama Rusiją atsitraukti.

OFZ sankcijų grėsmė, dažnai vadinama „branduoline galimybe“, virš obligacijų savininkų yra pakibusi jau ne vienerius metus, bet po kelių melagingų pavojaus signalų dauguma investuotojų jos nelaikė pagrindu suklusti. Dabar viskas gali pasikeisti.

„JP Morgan Chase & Co.“ analitikai praėjusią savaitę sumažino rublio ir Rusijos obligacijų įvertinimą, motyvuodami didėjančia įtampa ir rizika, kad JAV investuotojai gali uždaryti ilgas OFZ pozicijas. Finansų ministerija kliovėsi valstybiniais bankais, kad šie patenkintų paklausą per paskutinius skolų aukcionus, kai išpardavimas buvo atšauktas dėl sumažėjusio užsienio pirkėjų apetito.

Iždo departamentas dar 2018 m. perspėjo apie gresiančią pasaulinės finansų rinkos suirutę, jei Rusijos valstybės skolos rinka bus sankcionuota, kadangi Rusijos rinka yra glaudžiai susijusi su pasauliniais indeksais.

Nuo tada Kalifornijos valstybinių tarnautojų pensijų sistema („Calpers“) sumažino visas savo Rusijos obligacijas. Užsieniečiai apribojo savo dalį rinkoje iki vos 20 proc., palyginus su maždaug 35 proc. praėjusiais metais, o Finansų ministerija daugiau obligacijų pardavė vietiniams gyventojams.

Rusijos pareigūnai teigia, kad toks žingsnis nepadarys ypatingos žalos Rusijos finansų rinkoms, nes vietiniai bankai ir ne JAV investuotojai įsikiš ir pakeis tuos, kurie buvo priversti išsiparduoti. Sprendimas uždrausti JAV bankams pirkti naujas Rusijos euroobligacijų emisijas 2019 m. praktiškai nepaveikė Kremliaus galimybių gauti užsienio finansavimą.

Dar griežtesnė priemonė, kuri jau anksčiau buvo svarstoma Vašingtone, būtų uždrausti Rusijos bankams prieigą prie tarptautinės finansinių pranešimų sistemos, naudojamos daugumai tarptautinių pinigų pervedimų – ši priemonė jau buvo panaudota prieš Iraną. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusį mėnesį perspėjo, kad Rusija turi rasti SWIFT sistemos alternatyvų, kad taptų mažiau pažeidžiama.

„Jei tai peraugs į atvirą karinį konfliktą, neatmesčiau SWIFT sankcijų, kurios tikrai įneštų sąmyšio“, – sakė Viktoras Szabo, Londono „Aberdeen Asset Management“ pinigų valdytojas.