Turkijos diplomatiniai šaltiniai tikino, kad pirmasis JAV karo laivas, trečiadienį turėjęs praplaukti Bosforo sąsiaurį, taip nepadarė.

„Anadolu“ naujienų agentūra teigė, kad trečiadienį ir ketvirtadienį numatyti laivų dislokavimai buvo atšaukti, o Ankara kol kas nėra informuota apie galimą kitą jų dislokavimo datą.

Praeitą savaitę Turkija paskelbė buvusi informuota, kad du JAV karo laivai „plauks link Juodosios jūros“ ir regione liks iki gegužės 4 d.

Pagal 1936 m. Montro konvenciją, JAV turi informuoti Ankarą apie planuojamą karo laivų praplaukimą per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius mažiausiai 15 dienų iki paties dislokavimo.

Tarptautinės sutarties nuostatos leidžia užsienio karo laivams likti Juodojoje jūroje 21 dieną.

Ukrainiečių gynybos ministerija trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų telkimo netoli Ukrainos sienos, Kijevui įvertinus, kad šių karių skaičius pasiekė 110 tūkstančių.

„Surinkti duomenys leidžia mums atpažinti vykstantį pasirengimą papildomų padalinių artėjimui iš žemyninės Rusijos prie Ukrainos sienų. Atsižvelgiant į papildomą kontingentą, bendras rusų karių, sutelktų palei Ukrainos sienas šia kryptimi, skaičius pasieks 56 taktines batalionų grupes su 110 tūkstančių karių“, – pareiškė Ukrainos gynybos ministras Andrijus Taranas per Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitečio posėdį.

Jis kalbėjo apie Ukrainos susirūpinimą „dėl reguliariųjų Rusijos pajėgų galimo pasirengimo vykdyti puolamąją karinę operaciją iš Krymo krypties, siekiant užtikrinti vandens tiekimą pusiasaliui“.

Ukraina, pasak A. Tarano, yra labai susirūpinusi dėl naujų rusų pajėgų ir objektų dislokavimo Kryme.

„Iki šiol Rusija padidino savo karinį kontingentą Kryme iki 42 tūkst. karių, integruotų į bendras smogiamąsias pajėgas, pajėgias naudoti ištisą virtinę kinetinių sistemų puolamosioms karinėms operacijoms“, – pareiškė A. Taranas.

Pasak jo, Rusija taip pat gerokai sustiprino savo aviacijos dalinius, papildomai dislokavusi Kryme įvairių orlaivių.

Ministras pažymėjo, jog rusų pajėgų telkimas karinėms pratyboms potencialiai galėtų būti panaudotas „nenuspėjamiems, eskaluojantiems veiksmams“ atlikti iš Krymo teritorijos.

Pasak jo, Kijevas taip pat stebi galimą Rusijos Juodosios jūros laivyno, galinčio „atlikti reikšmingų desanto operacijų“, sustiprinimą.

A. Taranas priminė apie įvykius Baltarusijoje, galinčius nulemti nuolatinį Rusijos karinį buvimą šioje šalyje.

Ukraina, anot jo, taip pat būgštauja, kad Rusija gali apkaltinti Kijevą Rytų Ukrainoje paskelbtų paliaubų pažeidimu ir pasinaudoti tuo kaip pretekstu savo kontingentui separatistų kontroliuojamose Donbaso teritorijose padidinti.

A. Tarano nuomone, Rusija simetriškai dislokuoja karius, reaguodama į NATO pratybas „Defender Europe“, siekdama padidinti kovinę parengtį prieš Maskvos rengiamus manevrus „Zapad 2021“.

Anot jo, šiemet per karo veiksmus žuvo 28 ukrainiečių kariai, o dar 68 buvo sužeisti.

„Šiomis aplinkybėmis ministerijos vardu prašau visų mūsų partnerių, visų Europos šalių padvigubinti jūsų budrumą ir daugiafunkcį atgrasymą, kad tvirtai laikytumėte Rusiją tarptautinės teisės ribose“, – pareiškė A. Taranas.

Anksčiau trečiadienį Maskva sakė nesureikšminanti Vakarų susirūpinimo dėl rusų pajėgų manevravimo netoli Ukrainos sienos.

„Laikome nepagrįstu visų, įskaitant JAV, susirūpinimą dėl mūsų ginkluotųjų pajėgų perkėlimo Rusijoje“, – atsakydamas į atitinkamą žurnalistų klausimą pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Pasak jo, Ukrainos teritorijoje „deeskalacija gali įvykti tik tuo atveju, jei ukrainiečių ginkluotosios pajėgos atsisakys provokuojančių veiksmų“.

Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.

Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.

Ilgai rusenantis konfliktas Ukrainoje jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Pastaruoju metu atsinaujinę reguliariai vykstantys susirėmimai kelia grėsmę pernai sudarytam paliaubų susirėmimui.