„Išvedimas bus tvarkingas, koordinuotas ir apgalvotas“, – sakoma po sąjungininkių gynybos ir užsienio reikalų ministrų derybų paskelbtame NATO pareiškime.
„Planuojame visų JAV ir [NATO] misijos „Tvirta parama“ (Resolute Support) pajėgų išvedimą užbaigti per kelis mėnesius“, – sakoma jame.
Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkės „drauge ėjo į Afganistaną, drauge... koregavo savo poziciją ir vieningai drauge išeis“.
„Tai nėra lengvas sprendimas ir jis kelia pavojų“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Kaip daug mėnesių kartojau, susiduriame su dilema. Nes alternatyva tvarkingam pasitraukimui yra pasirengimas ilgalaikiam, neribotam kariniam įsipareigojimui ir galbūt didesniam NATO karių skaičiui“, – pažymėjo jis.
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė apie Vašingtono sprendimą išvesti savo karius iš Afganistano, į kurį JAV įsiveržė po rugsėjo 11-osios atakų prieš beveik du dešimtmečius.
Jo planas yra iki rugsėjo 11-osios – išpuolių, kurie buvo koordinuojami iš Afganistano, 20-ųjų metinių – išvesti iš tos šalies visus amerikiečių karius, kurių dabar yra 2 500.
Karių išvedimas prasidės gegužės 1 dieną, o ne bus baigtas iki jos – galutinio visiško pajėgų išvedimo termino pagal taikos susitarimą, kurį tuometinio JAV vadovo Donaldo Trumpo administracija pernai pasiekė su Talibanu.
JAV pajėgų išvedimu ilgiausias Amerikos karas turi būti užbaigtas nepaisant vis didėjančių nuogąstavimų dėl Talibano pergalės, tačiau Vašingtone ryškėja konsensusas, kad konflikto draskomame Afganistane daugiau nelabai ką galima pasiekti.
NATO 9,6 tūkst. karių misijoje dalyvauja 36 Aljanso narės ir partnerės. Ši instruktavimo ir paramos misija yra labai priklausoma nuo JAV karinių išteklių.
Užsienio kariai iš Afganistano bus išvedami, nors Talibano ir Afganistano vyriausybės taikos pastangos įstrigo, o talibai paskelbė boikotuosiantys būsimas derybas Turkijoje.
„Afganistano ateitis galiausiai yra Afganistano žmonių rankose, kaip ir turi būti“, – Briuselyje sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
„Tačiau mūsų parama, mūsų įsipareigojimas ir mūsų ryžtas išlieka“, – pridūrė jis.
Kai kurios NATO narės, regis, abejojo sprendimu pajėgų išvedimo planus paskelbti prieš numatomas derybas Turkijoje.
„Pranešimas apie mūsų karių išvedimą likus kelioms dienoms iki šios konferencijos galėjo sumažinti spaudimą... Talibanui ir jis dėl to gali būti mažiau linkęs siekti susitarimo“, – sakoma Belgijos užsienio reikalų ministrės Sophie Wilmes pareiškime.
„Nenorime pakenkti pastarųjų dviejų dešimtmečių laimėjimams. Pavyzdžiui, yra padaryta pažangos dėl Afganistano žmonių teisių ir laisvių“, – sakė ji.
Belgijos gynybos ministrė Ludivine Dedonder savo ruožtu nurodė, kad šalis savo 72 karių išvedimą iš Afganistano pradės planuoti pirmadienį, drauge su kita Aljanso nare Vokietija.