Rusija tarpininkavo lapkritį sudarant taikos susitarimą tarp Armėnijos ir jos nesutaikomo priešo Azerbaidžano. Tuo susitarimu buvo užbaigtos pusantro mėnesio trukusios ir maždaug 6 tūkst. gyvybių pareikalavusios kautynės dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Pagal tą paktą Jerevanas perdavė Baku tam tikras teritorijas ginčijamame anklave ir jo apylinkėse, kurias armėnai kontroliavo nuo praėjusio amžiaus pabaigoje įvykusio karo. Be to, Maskvai buvo leista tame rajone dislokuoti savo taikos palaikymo pajėgas.

Ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas trečiadienį pareiškė, kad jo vyriausybė veda „derybas su partneriais rusais dėl Rusijos 102-osios karinės bazės įsitvirtinimo“ Armėnijos Siuniko regione, besiribojančiame su Azerbaidžanu ir Iranu.

„Armėnijos ir Rusijos karinis aljansas yra labai svarbus užtikrinant Armėnijos saugumą“, – sakė jis parlamente, pabrėždamas, kad „gyvybiškai svarbu“ palaikyti „bendrą Rusijos ir Armėnijos karinį bendradarbiavimą ir bendras oro erdvės gynybos sistemas“.

„Aptariame galimybę išplėsti Rusijos karinės bazės pajėgumus“, – pažymėjo premjeras.

Armėnija priklauso Rusijos vadovaujamai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai KSSO – kariniam aljansui, kurio kitos narės yra Baltarusija ir dar trys buvusios sovietinės respublikos Vidurio Azijoje.

Pagal šią sutartį Rusija yra įpareigota ginti Armėniją, jei šią mažą priėjimo prie jūros neturinčią šalį užpultų užsienio jėga.

Armėnijos antrame pagal dydį Giumri mieste esančioje bazėje dislokuota maždaug 3 000 rusų karių. Be to, palei Armėnijos sienas su Azerbaidžanu, Turkija ir Iranu veikia Rusijos pasieniečiai.

Jerevano ir Ankaros nesutarimai įsižiebė 1991 metais, Armėnijai tapus nepriklausomai, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Nuo to laiko abiejų valstybių bendra siena yra uždaryta.

Dvišalius santykius apsunkina Turkijos parama etniškai artimam Azerbaidžanui konflikte su Armėnija dėl Kalnų Karabacho, taip pat Jerevano siekis įtikinti pasaulį Pirmojo pasaulinio karo laikais vykdytas etninių armėnų žudynes Osmanų imperijoje pripažinti genocidu.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)