Jeigu „Pfizer Inc.“, „Moderna Inc.“ sukurtos vakcinos ir net, kaip tvirtinama, Rusijos „Sputnik“ užtikrina daugiau nei 90 proc. apsaugą, kiniškos vakcinos kandidatės paprastai skelbia daug mažesnio veiksmingumo rezultatus.
Sekmadienį publikuotas tyrimas parodė, kad „Sinovac Biotech Ltd.“ sukurtos vakcinos – naudojamos Indonezijoje ir Brazilijoje – veiksmingumas tik šiek tik viršijo 50 proc. ribą, vos tesiekiančią minimalios apsaugos slenkstį, atitinkantį pagrindinių pasaulinių vaistų reguliuotojų reikalavimus COVID vakcinoms. Kitų kiniškų vakcinų veiksmingumas svyruoja nuo 66 iki 79 procentų.
Susirūpinimas dėl tokių skirtumų buvo atvirai išsakytas savaitgalį, kai George‘as Fu Gao, Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro vadovas, pareiškė, kad būtina kažkaip spręsti žemo kiniškų vakcinų veiksmingumo klausimą, skelbė vietos naujienų platforma „The Paper“.
Toks nedažnas aukštesnio rango pareigūno problemos pripažinimas pasklido žiniasklaidoje anksčiau, nei susigriebė Kinijos cenzoriai, kurie nedelsdami paredagavo arba pašalino įrašus ir žiniasklaidos pranešimus apie Fu Gao komentarus.
Vėliau Fu Gao atsitraukė, sekmadienį valstybiniam laikraščiui „The Global Times“ pareikšdamas, kad jo komentarai buvo klaidingai interpretuoti ir kad buvo tik siūlyta, kaip būtų galima pagerinti vakcinų veiksmingumą.
Fu Gao siūlymu, papildomos palaikomosios priemonės-busteriai po skiepijimo ir skirtingų tipų vakcinų maišymas galėtų padėti išspręsti veiksmingumo klausimą, rašė „The Global Times“.
Kilęs susirūpinimas iškėlė klausimą dėl plataus pasaulinės vakcinacijos kampanijos masto, ypač besivystančiame pasaulyje, kai turtingesnėms šalims daugiausia kaupiant itin veiksmingų mRNA vakcinų atsargas, tokios šalys kaip Turkija ir Indonezija gręžiasi į kiniškas vakcinas.
Pasitikėjimo stoka
Kinija, kuri taip pat aukoja vakcinas kitoms šalims, spartina savo pačios vakcinacijos kampaniją. Pekinas siekia paskiepyti 40 proc. šalies populiacijos – arba 560 mln. žmonių – iki birželio pabaigos; norint pasiekti tokį ambicingą tikslą, gyventojus tektų skiepyti dukart spartesniais tempais nei JAV.
„Iš tikrųjų jie patys ja nepasitiki, – sakė Theresa Hesketh, Londono universiteto koledžo ekspertė Kinijos sveikatos priežiūros sistemos klausimais. – Jie išties labai skubėjo gamindami vakciną, klinikiniai tyrimai taip ir nebuvo deramai patikrinti. Kiek žinau iš savo kolegų Kinijoje, bet kokiu atveju vadinamasis vakcininis neryžtingumas Kinijoje labai ryškus.“
Kinijos vakcinų kūrėjai yra ne kartą sulaukę kritikos dėl skaidrumo stokos ir smarkiai atsilieka nuo užsienio kolegų pagal išsamių klinikinių duomenų viešinimą recenzuojamuose medicinos žurnaluose.
„Sinovac“ vakcinos vėlyvojo etapo klinikinių tyrimų Brazilijoje tyrimas buvo paviešintas savaitgalį, praėjus trims mėnesiams po pirmųjų veiksmingumo rodmenų paskelbimo, tuo tarpu valstybinė įmonė „Sinopharm“ dar nepaskelbė išsamių duomenų apie savo dviejų inaktyvuotų vakcinų nuo COVID trečiojo etapo klinikinius tyrimus.
Nors atskiras „Sinovac“ tyrimas, kuriame dalyvavo per 10 000 žmonių Turkijoje, parodė, kad vakcinos veiksmingumas siekia 83,5 proc., jis tik iškėlė papildomų klausimų dėl vakcinos veiksmingumo. Bendrovė pareiškė, kad skirtingus tyrimų rezultatus keliose klinikinių bandymų lokacijose lėmė net keletas veiksnių: protrūkių laipsnio skirtumai, įvairios cirkuliuojančios COVID atmainos ir virusų atvejų nustatymo tikslumas.
„Kilusi sumaištis pabrėžia, koks svarbus yra visiškas skaidrumas publikuojant klinikinių tyrimų rezultatus recenzuojamoje literatūroje“, – sakė Martinas McKee, Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos (LSHTM) Europos visuomenės sveikatos profesorius.
Viena iš priežasčių, susijusių su žemu vakcinos veiksmingumu Brazilijoje atliekamuose tyrimuose, pasak tyrimą pristačiusių mokslininkų, buvo ta, kad abi vakcinos buvo suleidžiamos trumpu keturiolikos dienų intervalu. Mokslininkai atkreipė dėmesį į „didesnio veiksmingumo tendenciją“ riboto skaičius grupėje dalyvių, kuriems antroji vakcinos dozė buvo suleista ne anksčiau kaip po 21 dienos.
Brazilijoje, kurioje COVID-19 protrūkio mastas antras didžiausias po Jungtinių Valstijų, vakcinacijos kampanijai gresia pavojingi iššūkiai.
Šalis naudoja tiek „Sinovac“ vakciną, žinomą kaip „CoronaVac“, tiek papildomas palaikomąsias priemones-busterius prieš virusą iš „AstraZeneca Plc.“ ir Oksfordo universiteto. Partnerės vakcina taip pat kruopščiai tiriama, po to, kai daliai pasiskiepijusių žmonių susidarė kraujo krešulių.
Ribotos atsargos
Dešimtys kitų valstybių, nuo Bahreino iki Čilės ir Serbijos, taip pat patvirtino vieną iš kiniškų vakcinų, kaip ir kitų gamintojų vakcinas, nors jų pasiekimai kovoje su koronavirusu ir skiriasi.
„Čia svarbiausia tai, kad esame riboto visame pasaulyje vakcinų tiekimo fazėje, – paklausta apie kiniškas vakcinas per pirmadienį vykusią spaudos konferenciją, atsakė Kate O‘Brien, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vakcinacijos skyriaus vadovė. – Judėdami į priekį, mes mokomės, kaip geriausiai panaudoti kiekvieną iš vakcinų.“
Kinija šalies viduje jau balansuoja ant plonos ribos, mėgindama pagal vakcinacijos tempus pasivyti kai kurias kitas šalis, ypač Jungtines Valstijas, kad neužgaištų atšaukti sienų ribojimus ir atnaujinti tarptautines keliones.
Nors Kinija darbuojasi prie veiksmingesnių vakcinų, įskaitant vakcinas, paremtas mRNA technologijomis, ji turėtų ir toliau susikoncentruoti ties tomis, kurios šiuo metu yra patvirtintos, sakė Benjaminas Cowlingas, Honkongo universiteto epidemiologijos ir biostatistikos vadovas.
„Jos gali užtikrinti aukšto lygio apsaugą, ypač prieš sunkios formos COVID“, – sakė jis.
Baimindamiesi, kad griežto reguliavimo požiūris gali sukelti neigiamą reakciją, Kinijos pareigūnai iki šiol susilaiko nuo sprendimų paskelbti vakcinaciją privaloma.
Jie veikiau vilioja dovanėlėmis ir daro draugišką spaudimą tarp milžiniško valstybinio sektoriaus darbuotojų, mėgindami ženkliai pagerinti vakcinacijos rodiklius, ir šiuo metu sušvirkščia beveik 4 mln. vakcinos dozių per dieną, palyginti su mažiau nei milijonu metų pradžioje.
Grėsmė kinų vakcinų diplomatijai
Nejau trumpa kinų mokslininko ištarta frazė sugriaus kelis mėnesius trukusį antros pasaulio didžiosios valstybės diplomatinį darbą? Tokį klausimą kelia prancūzų leidinys „Le Monde“.
Ar Gao Fu prisipažinimas kelia abejonių kinų vakcinų diplomatija?
Problema, pasak „Le Monde“, tokia aštri, kad praėjusį pirmadienį Kinijos socialiniuose tinkluose niekur nebepavyko rasti profesoriaus Gao Fu žodžių. O sekmadienį vakare „Global Times“ jis teigė, kad buvo neteisingai suprastas – jis esą turėjo omenyje ne kiniškas vakcinas, o apskritai visas vakcinas.
„Vakcinų visame pasaulyje apsaugos lygis kartais aukštas, o kartais žemas. Jų efektyvumo stiprinimas – problema, kurią būtina nagrinėti viso pasaulio mokslininkams“, – teigė jis.
Honkongo dienraščio „South China Morning Post“ duomenimis, didžiausias medicinos srities autoritetas šalyje profesorius Gao Fu sakė, kad šalis svarsto du būdus „spręsti mažo efektyvumo savo vakcinų problemą“: pakoreguoti dozavimą, didinant intervalą tarp dviejų injekcijų ir netgi didinant injekcijų kiekį, arba derinti kelias vakcinas, pagamintas pagal skirtingas technologijas.“
„Bet jei prireiks trijų dozių, vakcinos deficitas ir jos kaina padidės, o tai – dvi blogos žinios, ypač besivystančioms šalims, – rašo Fredericas Lemaitre leidinyje „Le Monde“. – Ar suinteresuotos valstybės nusigręš nuo Pekino?“
Nebūtinai bus taip, nes žmonės veikiausiai galvos, kad tai geriau negu nieko, ir suvoks, kad iš tiesų neturi pasirinkimo.
„Pfizer“ vakcina neprieinama, „Astra Zeneca“ vakcinos taip stipriai trūksta, kad kai kurios šalys, net tos, kurių santykiai su Kinija sudėtingi, kaip antai, Filipinai, neturi kito pasirinkimo – tik pirkti kiniškas vakcinas; vakcinos „Sputnik V“ pagaminama pernelyg mažai, o Indija, kuri didžiąją dalį savo produkcijos eksportuoja, dabar rezervuoja ją savo gyventojams. PSO iniciatyva „Covax“ juda labai lėtai. Todėl Kinijai tenka labai reikšmingas vaidmuo, tiesa, jo patikimumas mažėja“, – pabrėžė Honkongo baptistų dėstytojas Jeanas Pierre Cabestanas.
Diplomatiniai padariniai gali būti nereikšmingi, vis tik profesoriaus Gao Fu pareiškimas kuria Kinijai dar vieną problemą – jis kelia abejonių jos moksliniais gebėjimais.
„Tai – įrodymas, kad daugelyje sričių jie dar nepasiekė aukščiausio lygio“, – mano J. P. Cabestanas.
„O svarbiausia – Gao Fu ėmė girti matricinės RNR pagrindu kuriamas vakcinas. Jo teigimu, ši technologija atveria medicinai beribių galimybių. Tačiau Kinijoje šis metodas iki šiol vertintas įtariai. Sausį „Global Times“ mėgino pradėti kampaniją prieš „Pfizer“, kurioje jis naudojamas“, – rašo „Le Monde“ žurnalistas.
„New China News Agency“ pranešė, kad Honkongo universiteto tyrėjų grupė planuoja rinkti savanorių grupę, kuri sutiktų skiepytis keliomis vakcinomis.
„Juos pirmiausia reikėtų skiepyti „Pfizer“ vakcina, o antra vakcinos dozė turėtų būti „SinovacBiotech“ inaktyvuota vakcina. Tikėtina, kad šis metodas būtų efektyvesnis nei skiepijimas tik vieno tipo vakcinomis“, – rašoma agentūros pranešime.
„Minint Kinijos komunistų partijos šimtmetį, prezidentas Xi Jinpingas tvirtino, kad „socializmo su kiniškais ypatumais“ privalumas – „tiesios ieškojimas faktuose“. Šiuo atveju tiesa tokia, kad amerikiečių vakcina „Pfizer“ žymiai veiksmingesnė už kiniškas vakcinas ir kad inovatyviausių vakcinavimo technologijų srityje Kinija atsilieka“, – analizuoja F. Lemaitre.
„Pagal antrą kinų principą, negali būti nė kalbos apie suprastėjusią reputaciją, todėl Kinijai reikia tęsti savo diplomatiją, kurią Vakarai dažnai laiko agresyvia. Ir pasisakymai, nukreipti prieš tarptautinę spaudą, ir Kinijos žiniasklaidos, smerkiančios Vakarų žiniasklaidos neteisingą profesoriaus Gao Fu kalbos interpretaciją, reakcija rodo, kad Pekinas neketina išsižadėti vadinamosios kovos vilkų diplomatijos“, – rašoma publikacijoje.
„Tačiau visiškai tikėtina, kad už oficialiųjų rūmų uždarų durų tokiai Xi Jinpingo vykdomai politikai kartais prieštaraus pavieniai vidiniai kritikai, kurie stengsis padaryti įtakos jos kursui ar netgi rizikuos pusbalsiu pakritikuoti „didįjį lyderį“, kurio vardo jie nė nesiryžta tarti“, – reziumuoja F. Lemaitre.
