„Turiu jums pasakyti, kad turiu realių nuogąstavimų dėl Rusijos veiksmų Ukrainos pasienyje, – NBC kanalo laidoje „Meet the Press“ kalbėdamas apie karių skaičius augimą regione sakė A. Blinkenas. – Prezidento Bideno pozicija dėl to yra labai aiški. Jeigu Rusija elgsis neapgalvotai, ar agresyviai, už tai bus kaina, bus pasekmės.“
Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjo kovos tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du rytinius šalies regionus, kas paskatino nerimą dėl jau ilgą laiką besitęsiančio konflikto rimtos eskalacijos.
Ukraina kaltina Rusiją prie jos šiaurinės ir rytinės sienos, o taip pat ir aneksuotame Krymo pusiasalyje, sutelkus tūkstančius karių. Kremlius neneigia karių judėjimo fakto, tačiau teigia, kad Maskva neketina niekam grasinti.
Kremlius sekmadienį pareiškė, kad nejuda link karo su Ukraina, Rusijai didinant savo karines pajėgas pasienyje su Ukrainos rytiniais separatistiniais regionais, tačiau neliks abejingas rusakalbių gyventojų konflikto apimtame regione likimui.
Baltieji rūmai anksčiau šią savaitę pažymėjo, kad Rusijos karių skaičius pasienyje su Ukraine dabar yra didžiausias nuo 2014 metų, kai po to, kai Rusija aneksavo Krymą, kilo konfliktas.
Praėjusiais metais susirėmimų buvo sumažęs, praėjusių metų liepą įsigaliojus paliaubomis, tačiau šių metų pradžioje susirėmimai padažnėjo, dėl ko šalys kaltina viena kitą. Nuo sausio mėnesio žuvo 26 Ukrainos kariai, palyginti su 50 per visus praėjusius metus. Iš viso nuo 2014 metų, kai Ukrainos rytuose kilo konfliktas, jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, o daug žmonių teko palikti savo namus.
Jungtinės Tautos Krymą ir toliau laiko Ukrainos dalimi. Kijevas žada vieną dieną jį susigrąžinti.
Anksčiau už Vašingtono politiką Ukrainos atžvilgiu atsakingas buvęs J. Bidenas yra laikomas stipriu ukrainiečių sąjungininku, o jo administracijos aukščiausios rango diplomatas A. Blinkenas per anksčiau šią savaitę įvykusias derybas su Prancūzijos ir Vokietijos gynybos ministrais sutarė remti Ukrainą nuo „Rusijos provokacijų“.