Tvora aptvertame komplekse Šiaurės Tailande, netoli Mianmaro sienos, besibazuojantis vienas iš sukilėlių lyderių piešia liūdną po įvykdyto karinio perversmo susiskaldžiusio Mianmaro ateities vaizdą, skelbia CNN.

Gilėjančio pilietinio karo Mianmare tikimybė yra „didelė“, sako generolas Yawdas Serkas, šiuo metu esantis savo administracijos bazėje Čiangmajaus provincijoje.

„Pasaulis pasikeitė. Matau, kad žmonės miestuose nepasiduoda. Ir aš matau, kad (perversmo lyderis) Min Aung Hlaingas taip pat nepasiduos. Manau, kad egzistuoja tikimybė, kad kils pilietinis karas“, – sakė jis.

Y. Serkas jau turi patirties kovojant su karine šalies valdžia. Jis vadovauja etninių mažumų politinei organizacijai „Šano valstybės atkūrimo taryba“ (RCSS), yra jos sukarinto sparno – Šano valstybės armijos (SSA) – įkūrėjas. SSA kontroliuoja dideles teritorijos dalis Mianmaro rytuose. Jis vadovauja vienai iš kelių dešimčių etninių ginkluotų grupių, kurios jau 70 metų kovoja su Mianmaro kariuomene ir tarpusavyje dėl šalies pasienyje esančių teritorijų kontrolės ir didesnės autonomijos.

Nuo vasario 1 d., kai kariuomenė nuvertė išrinktą Mianmaro vadovę Aung San Suu Kyi, daugelis šių sukilėlių grupių, įskaitant ir RCSS, parėmė nesmurtingus nacionalinius protestus prieš chuntos valdymą ir pasmerkė chuntos kontroliuojamų karių ir policijos pareigūnų brutalumą ir mirtiną jėgos naudojimą prieš civilius.

Tačiau saugumo pajėgoms tęsiant savo mirtiną kampaniją, šalyje pastebima ženklų, kad jau artėjama prie lūžio taško, kai sukilėlių grupės gali stoti į naują konfliktą: kai kurie protesto judėjimo dalyviai ragina stoti į ginkluotą pasipriešinimą ir taip gintis.

Vienas aukšto rango sukilėlių lyderis ir keli protestuotojai, kurių tapatybės CNN neskelbia dėl saugumo priežasčių, sako, kad nedidelė, tačiau auganti, už demokratiją pasisakančių aktyvistų grupė vyksta į džiungles, kur juos kovai rengia etninių grupių nariai.

Taip pat iš miestų centrų sklinda vis daugiau raginimų etninėms sukilėlių grupėms imtis daugiau veiksmų saugant žmones nuo kariuomenės smurto. Viena protesto grupė, kurią įkūrė daugybės etninių mažumų šalyje atstovai, neseniai paragino 16 etninių ginkluotų organizacijų „skubiai“ apsaugoti žmones.

O praėjusį antradienį trys sukilėlių grupės šalies šiaurėje, kurios yra pasivadinusios „Trijų brolijų aljansu“, pranešė, kad, jeigu Mianmaro kariuomenė nenustos žudyti civilių, „mes prisidėsime prie pavasario revoliucijos su visomis etninėmis grupėmis, kad imtumėtės savigynos veiksmų“.

Jeigu kariuomenė „ir toliau šaudys ir žudys žmones, tai reiškia, kad chunta paprasčiausiai virto teroristais“, sakė Y. Serkas. „Mes ramiai nesėdėsime, mes imsimės visų priemonių žmonėms apsaugoti“, – sakė jis.

Mianmaro karinė chunta ne kartą dėl smurto kaltino protestuotojus ir nurodė, kad saugumo pajėgos naudoja „minimalią jėgą“. Vieno interviu metu chuntos atstovas generolas majoras Minas Tunas sakė, kad chuntos pajėgos ėmėsi veiksmų, nes „minia blokuoja kelius naudodama smėlio maišus, šaudo savadarbiais ginklais, mėto Molotovo kokteilius, todėl saugumo pajėgos turi imtis priemonių prieš riaušininkus“.

Jis taip pat sakė, kad chunta „surengs laisvus ir sąžiningus rinkimus, kai tik bus panaikinta nepaprastoji padėtis“, kuri dabar yra įvesta vieneriems metams.

Antskrydžiai ir pabėgėliai

Mianmaro kariuomenė yra itin gerai parengta kariuomenė, kuri valdė šalį daugiau nei pusę amžiaus, imdamasi brutalių priemonių ir sėdama baimę, dėl ko Mianmaras virto skurdžia atstumtąja šalimi. Dėl nuolatinių konfliktų su etninėmis mažumomis šimtams tūkstančių žmonių teko palikti namus. Žmogaus teisių grupės jau ilgą laiką sieja karius su įvairiais žvėriškumais ir žmogaus teisių pažeidimais – prievartavimais, kankinimais ir kitais karo nusikaltimais.

Min Aung Hlaingas vadovavo kampanijai kurios metu Mianmaro vakaruose 2016-2017 metais buvo žudomi rohinjų etninės mažumos atstovai ir deginami jų namai. Dėl to jau iškelta genocido byla Tarptautiniame Teisingumo Teisme. Tačiau tiek NLD vadovauta tuometinė vyriausybė, tiek ir kariuomenė kaltinimus atmeta ir visuomet teigė, kad kovojo su teroristais.

Mianmare tęsiasi susirėmimai tarp protestuotojų ir karinės chuntos

Dabar Mianmaro miestuose šalia kitų saugumo pajėgų pastebimi ir elitiniai kovos su sukilėliais kariai, kurie dalyvavo kampanijoje prieš rohinjus.

Nuo kovo 27 d. Mianmaro kariuomenės naikintuvai skraido virš džiunglių ir kalnų pietrytinėje Kareno provincijoje ir pirmą kartą per 20 metų rengia antskrydžių prieš kaimus ir mokyklas, kuriuos kontroliuoja Mianmaro seniausia sukilėlių grupė – Kareno nacionalinė sąjunga (KNU), skelbia daugybė humanitarinę pagalbą teikiančių grupių.

Jų teigimu, Mianmaro kariuomenės bombos pražudė mažiausiai šešis civilius, įskaitant vaikus, ir privertė 12 tūkst. žmonų palikti savo namus. Kai kurie kaimų gyventojai pabėgo į kaimyninį Tailandą.

Tokia kampanija surengta po to, kai viena KNU brigada perėmė vienos karinės bazės Mutravo rajone kontrolę. Reaguodama į tai, Mianmaro sausumos pajėgų kariai įžengė į sukilėlių teritorijas „iš viso frontų“, nurodė KNU.

Po karinio perversmo šalies šiaurėje taip pat padaugėjo susirėmimų tarp Kačino sukilėlių, besivadinančių Kačino nepriklausomybės armija, ir Mianmaro kariuomenės. Dėl to šimtams žmonių teko palikti savo namus, skelbia vietos žiniasklaida.

Mianmare tęsiasi susirėmimai tarp protestuotojų ir karinės chuntos

Tiek KNU, tiek ir RCSS yra pasirašiusios 2015 metų nacionalinį paliaubų susitarimą, kurį iš viso pasirašė dešimt etninių ginkluotų organizacijų. Minėtos dvi grupės dabar sako, kad išpuoliai reiškia, kad susitarimui yra kilusi grėsmė.

„Mes jau ilgą laiką prognozavome, kad akligatviu laikomo taikos proceso pabaigoje bus surengta karinė kampanija“, – sakė KNU. Jos užsienio reikalų vadovas Saw Taw Nee sako, kad paliaubų susitarimas yra „paralyžiuotas“.

Y. Serkas tvirtina, kad nuo karinio perversmo „visi reikalai prie derybų stalo tiesiog žlugo“.
Analitikai sako, kad Mianmaro kariuomenė tikrai norės išvengti situacijos, kai tektų vienu metu veltis į konfliktą su daugybę grupių.

„Galiausiai kariuomenės prioritetas visuomet bus kontroliuoti pagrindinę teritoriją ir centrinę valdžią“, – sakė „Jane's Terrorism and Insurgency Centre“ vadovas Matthew Henmanas. Jo teigimu, nors daugelis šių grupių negali lygintis savo dydžiu ir karine galia su Mianmaro kariuomene, jos „galėtų tapti realia destabilizuojančia jėga“.

Praėjusią savaitę Mianmaro karinė chunta per valstybinę televiziją pranešė, kad vienašališkai nutraukia ugnį vienam mėnesiui, galimai turint omeny karinius veiksmus prieš etnines ginkluotas grupes, kurias chunta paragino „išsaugoti taiką“. Tačiau taikos procesui nepriklauso tie, kurie „žlugdo“ valdžios saugumą.

Mianmare tęsiasi susirėmimai tarp protestuotojų ir karinės chuntos

Rengimo stovyklos džiunglėse ir raginimai priešintis ginklu

Ne visi protestuotojai ieško prieglobsčio. Nedidelė jų dalis dabar vyksta į džiungles, kad išmoktų, kaip duoti atkirtį.

Nuo karinio perversmo saugumo pajėgos nužudė mažiausiai 570 žmonių, rodo Paramos politiniams kaliniams asociacijos duomenys. Tarp žuvusiųjų yra 46 vaikai, skelbia UNICEF. Protestuotojai nuo saugumo pajėgų kulkų mėgina apsiginti namudiniais skydais, plastiko šalmais ir barikadomis iš smėlio maišų.

Tačiau augant žuvusiųjų skaičiui, vienas iš protestų lyderių Jangone sakė, kad judėjimas ima skilti: šalia masinių taikių protestų visoje šalyje formuojasi ir nedidelis radikalus sparnas.

Jangono protestų lyderis, nepanoręs nurodyti savo vardo baimindamasis dėl savo saugumo, sakė, kad kai kurie demonstrantai mieste dažniausiai nesėkmingai vykdo tai, ką jie vadina „automobilių plovimo operacijomis“.

„Per tokią operaciją Molotovo kokteiliais apmėtoma pravažiuojanti ar stovinti transporto priemonė. Joje gali būti karių arba tai gali būti tuščias sunkvežimis“, – sakė jis. Kitokias operacijas jis pavadino „valymo paslauga“, turėdamas omenyje padegimus.

Mianmare tęsiasi susirėmimai tarp protestuotojų ir karinės chuntos

Kol kas nežinoma, ar tokie veiksmai yra plačiai paplitę tarp protesto judėjimo narių Jangone, protestų lyderis nenurodė konkrečių atvejų. Nors jis pasisako prieš smurtą, kiti protestų lyderiai ragina imtis tokių veiksmų. Tik padėčiai miestuose blogėjant ir daugėjant mirčių, areštų ir žmonių dingimų, vis daugiau žmonių gali būti paskatinti imtis veiksmų, sako jis.

„Kai eiliniai civiliai, tokie kaip mes, biurų darbuotojai, imasi ginklo, šešis mėnesius treniruojasi ir ima šaudyti žmones, manau, kad pilietinis karas yra neišvengiamas“, – sakė jis. Tačiau smurtas, anot jo, „nepadės pasiekti mūsų tikslo“ ir tik bus naudingas chuntai.

„Iš tiesų toks judėjimas tik nutolins mus nuo mūsų tikslo atsikratyti diktatoriaus“, – sakė jis, turėdamas omeny chuntos vadą Min Aung Hlaingą.