„Karinių veiksmų pradžia – Ukrainos pabaigos pradžia. Tai savižudybė – šūvis ne į koją, o tiesiai į smilkinį“, – pareiškė D. Kozakas ir pridūrė, kad prie Ukrainos žlugimo prisidės ir jos prisijungimas prie NATO.

D. Kozakas taip pat patikino esą Rusijos valdžia nesuinteresuota riboti Ukrainos suverenitetą arba savintis jos teritorijas. Anot valdininko, Rusiją domina tik „savų piliečių apsauga ir kaimynystė su stabilia ir draugiška valstybe“.

„Viskas priklauso nuo to, kokio masto gaisras kils. Jeigu ten, kaip kad sako mūsų prezidentas, prasidės Srebrenica, akivaizdu, kad būsime priversti stoti jų ginti“, – pareiškė D. Kozakas.

2019 metais V. Putinas kalbėjo, kad priešlaikinis sienos su Rusija Donbase kontrolės perdavimas gresia regione pakartoti Srebrenicos tragediją, kai per karinius veiksmus po Jugoslavijos žlugimo žuvo tūkstančiai žmonių.

„Srebrenica bus, štai ir viskas. Juk patys matėte, kaip prezidentas Zelenskis diskutavo su nacionalistais. Labai aišku, kas ten stipresnis. Ir kas ten nutiks? Ir kas tiems nacionalistams vadovaus, kai jie atsidurs tose teritorijose, negalėdami vietiniams suteikti jokių garantijų?“ – tada kalbėjo V. Putinas.

D.Kozakas Ukrainos veiksmus Donbase vadina „viešųjų ryšių akcija“.

„Tai greičiausiai ne kas kita, o viešųjų ryšių akcija, kurią lydi karinės grėsmės imitavimas. Greičiausiai kažkokių realių sumanymų pakurstyti didelio masto karą net nėra“, – pareiškė D. Kozakas.

Kaip teigia Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas, dabartinė Ukrainos valdžia turi daug vidaus politikos problemų, todėl jai esą tiesiog būtinas išorės priešas.

Anot D. Kozako, „Kvartal 95“ komanda (tai Vladimiro Zelenskio įkurta studija) nusprendė pastatyti spektaklį pavadinimu „Karinė grėsmė“.

„Tik yra pavojus, kad užsižais. Ir to neslepiu, visada sakiau, kad jie – vaikai, žaidžiantys su degtukais. Ir kada ką nors bežaisdami uždegs, labai sunku prognozuoti“, – pridūrė jis.

V. Zelenskio patarėjas: Kijevas neatmeta karinės konfrontacijos su Rusija galimybės

Ukrainai reikia ruoštis karinei konfrontacijai su Rusija, pareiškė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas užsienio politikos klausimais Ihoris Žovkva.

Anot jo, tai liudija atitinkamų Ukrainos struktūrų turima informacija.

„Deja, reikia (ruošis naujam karinės konfrontacijos paaštrėjimui). Ir tokios informacijos, galima pasakyti, turi atitinkamos Ukrainos struktūros. Mes savo darbe taip pat naudojamės jų informacija ir perduodame ją mūsų partneriams“, – sakė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas I. Žovkva interviu naujienų svetainei "„LB.ua“, paskelbtame penktadienį ryte.

Pasak jo, nuo padėties prie Ukrainos sienų paaštrėjimo V. Zelenskis jau kalbėjosi telefonu su JAV prezidentu Jeo Bidenu, Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu, NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, Kanados premjeru Justinu Trudeau.

I. Žovkva pabrėžė, kad V. Zelenskis iš didžiųjų Vakarų valstybių vadovų sulaukė aiškių paramos signalų.

CIT nuotr.

Be to, anot jo, per pokalbį telefonu su J. Bidenu prezidentas išdėstė jam savo požiūrį, kaip JAV galėtų padėti Ukrainai dėl susiklosčiusios padėties pasienyje su Rusija.

„Buvo gautas patikinimas, kad Jungtinės Valstijos nepaliks Ukrainos vienos. Ir svarbiausia čia ne tai, kad tai susiję su saugumo padėties paaštrėjimu Donbase ir prie mūsų sienų, bet faktas, kad sulaukėme vienintelio atsakymo, kurį ir turėjome gauti iš mūsų strateginio partnerio: JAV niekam neleis nebaudžiamai imtis naujų agresyvių veiksmų mūsų regione. Tai ir yra pagrindinė dviejų lyderių pokalbio žinia“, – sakė I. Žovkva.

Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos kilęs konfliktas atslūgo pernai, įsigaliojus naujam paliaubų susitarimui.

Tačiau susirėmimai, kuriuose daugiausia buvo naudojama artilerija ir minosvaidžiai, nuo metų pradžios vėl įsibėgėjo, abiem šalims dėl konflikto aštrėjimo kaltinant vienai kitą.

Vyrauja nuomonė, kad Rusija teikia separatistams politinę ir karinę paramą, tačiau Maskva tai neigia.

Praėjusią savaitę Ukraina apkaltino Rusiją telkiant tūkstantinę kariuomenę prie jos šiaurinių ir rytinių sienų bei Krymo pusiasalyje.

Nuo 2015 metų vykusiomis Prancūzijos ir Vokietijos tarpininkautomis taikos derybomis susirėmimų nutraukti nepavyko.

Santykiams su Ukraina ir prorusiškiems separatistais Kremliaus paskirtas pareigūnas D. Kozakas ketvirtadienį sakė, kad taikos derybos turi atsinaujinti balandžio 19 dieną.

Jis perspėjo, kad konflikto paaštrėjimas būtų „Ukrainos pabaigos pradžia“, palygindamas Ukrainos laukiantį scenarijų ne su „šūviu į koją, o į galvą“.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova penktadienį pareiškė, kad Maskva įžvelgia padėties Donbase aštrėjimą.

„Deja, padėtis ten išlieka sudėtinga ir turi tendenciją aštrėti“, – ji sakė per spaudos konferenciją.

Pasak M. Zacharovos, priežastis yra „karingos nuotaikos Kijeve, vis dar gyvenančiame iliuzijomis dėl galimybės konfliktą šalies pietryčiuose išspręsti jėga“.

Foto: Stopkadras

Kijevo sąjungininkai Vakaruose pareiškė virtinę pareiškimų, perspėjančių Rusiją nesiimti tolesnių veiksmų ir reikalaujančių pasiaiškinimo dėl jos kariuomenės telkimo.

Kremlius nepaneigė informacijos apie karinių pajėgų judėjimą, tačiau patikino, kad Maskva „niekam negrasina“.

Penktadienį Ukrainos pareigūnai bendrame konflikto šalių paliaubų stebėsenos centre pranešė, kad ukrainiečių kariškiai ankstesnę dieną pastebėjo, jog separatistų pajėgos atnaujina senas gynybos pozicijas šalia Donecko oro uosto ir įrenginėja naujas.

Panašūs separatistų inžineriniai darbai taip pat stebėti kitose vietose palei abiejų pusių sąlyčio liniją, sakė Kijevo pareigūnai.