Rusija tokius kaltinimus neigia ir reikalauja, kad Bratislava grąžintų 200 tūkst. vakcinos dozių. Šis kivirčas gali pristabdyti Rusijos pastangas įpiršti Europos Sąjungai savo vakciną, skelbia „Bloomberg“. Slovakijoje dėl rusiško preparato nuo COVID-19 netgi kilo politinė krizė.
5,4 mln. gyventojų turinčioje Slovakijoje sergamumas COVID-19 pastaruoju metu buvo vienas didžiausių pasaulyje.
Ankstesnis premjeras Igoris Matovičius praeitą savaitę buvo priverstas atsistatydinti, kilus skandalui dėl Bratislavos sprendimo įsigyti 2 mln. dozių „Sputnik V“. Ši vakcina dar nėra patvirtinta Europos vaistų agentūros (EVA).
Rusijos Federacijos vyriausybės įsteigtas Rusijos tiesioginių investicijų fondas (RTIF) paprašė Slovakijos valdžios grąžinti rusiškos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ partiją, kad vakcinos dozes galėtų naudoti kitos šalys. Ši informacija pateikiama tviteryje esančiame mikrotinklaraštyje apie vakciną.
Pranešime rašoma, kad Slovakijoje esanti laboratorija, kurioje buvo bandoma gauta rusiškos vakcinos dozių partija, nepriklauso oficialių Europos Sąjungos (ES) laboratorijų tinklui, todėl esą buvo pažeistos sutarties sąlygos.
„Deja, bet Slovakijos valstybinis vaistų kontrolės institutas bandė „Sputnik V“ laboratorijoje, nepriklausančioje oficialių ES vaistų kontrolės laboratorijų tinklui, nors turėjo galimybę kreiptis į vieną iš tokių laboratorijų. Buvo pažeista sutartis ir tam tikra prasme įvykdytas sabotažas“, – RTIF pranešimą cituoja „RIA Novosti“.
Vakcinos gamintojų teigimu, Slovakijos reguliuojančioji institucija pradėjo prieš „Sputnik V“ nukreiptą dezinformacijos kampaniją.
Maskvoje manoma, kad minėtoji institucija ateityje „planuoja ir daugiau provokacijų“.
RTIF pažymėjo, kad laiškas, kuriuo prašoma grąžinti vakcinos dozių partiją, Slovakijos valdžios institucijoms buvo išsiųstas balandžio 6 d. Fondo darbuotojai taip pat neigia pranešimus, jog Slovakijai skirta rusiška vakcina skiriasi nuo vakcinos, patikrintos klinikiniais bandymais.
RTIF šią informaciją laiko nepatikima, nes visų vakcinos dozių partijų gamyba esą griežtai kontroliuojama Gamalėjaus centre.
„Sputnik V“ sukūręs Rusijos valstybinis Gamalėjos institutas savo ruožtu ketvirtadienį pareiškė, kad abejonės vakcinos saugumu ir veiksmingumu neturi pagrindo.
„Visos „Sputnik V“ partijos yra tokios pačios kokybės; Gamalėjos institute vykdoma griežta jų kokybės kontrolė“, – sakoma šios įstaigos „Twitter“ žinutėje.
Gamintojas pareiškė, kad SUKL „pradėjo dezinformacijos kampaniją prieš „Sputnik V“ ir atmetė Slovakijos pareiškimus apie skirtingų vakcinos partijos sudėties neatitikimus kaip „melagienas“.
Institutas pridūrė, kad Rusijos tiesioginių investicijų fondas, rėmęs „Sputnik“ sukūrimą, paprašė Slovakijos „gražinti vakciną dėl daugelio sutarties pažeidimų, kad ją būtų galima panaudoti kitose šalyse“.
Buvęs Slovakijos premjeras Igoris Matovičius, likęs vyriausybėje kaip premjero pavaduotojas ir, ketvirtadienį apsilankė Maskvoje derybų dėl „Sputnik“.
Vėliau jis savo oficialioje „Facebook“ paskyroje pasmerkė savo oponentus Slovakijoje.
„SVEIKINU, IDIOTAI! Jūs ką tik paėmėt įkaitu milijonų žmonių Slovakijoje sveikatą!“ – piktinosi jis.
Šią savaitę pranešta, kad Slovakijos valstybinis vaistų kontrolės institutas ištyrė rusų pagamintą vakciną „Sputnik V“, kurios įsigijo ankstesnės sudėties vyriausybė, ir padarė išvadą, kad ji nėra identiška tai, kurią palankiai įvertino autoritetingas žurnalas „The Lancet“.
Apie tai skelbė slovakų leidinys „Dennik N“.
Valstybinis institutas nepriėmė sprendimo rekomenduoti šalies gyventojus skiepyti rusiška vakcina, nes tam neturi pakankamai informacijos. Tai bendra instituto ir sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė.
Akcentuojama, kad Slovakijos inspektoriai negali taip įvairiapusiškai įvertinti vakcinos, kaip kad tai gali padaryti Europos vaistų agentūra.
Institutas tvirtina, kad buvo atlikti vakcinos sterilumo, pirogeniškumo, pH, skaidrumo, spalvos, anomalinio toksiškumo, specifinio aktyvumo, matomų mechaninių priemaišų, konkrečių baltymų koncentracijos ir išvaizdos tyrimai.
Bet vien remiantis šiais testais negalima daryti galutinių išvadų dėl vakcinos veiksmingumo ir saugumo naudoti.
Slovakijos institutas taip pat negavo visų dokumentų, susijusių su vakcinos gamyba ir saugumu, būtinų vertinimui.
Itin svarbiu atradimu tapo faktas, kad į Slovakiją importuota vakcina nėra identiška vakcinai, kurios rezultatai buvo aptarti prestižiniame mokslo žurnale „The Lancet“. Jos ne tokios kaip tos, kurios naudojamos kitose šalyse.
Iki šiol Slovakijos valdžia savo sprendimą įsigyti rusiškos vakcinos grindė būtent „The Lancet“ tyrimo rezultatais.
„Vakcinas „Sputnik V“, naudojamas apie 40 šalių visame pasaulyje, sieja tik pavadinimas“, – sakoma SUKL ataskaitoje.
„Remiantis vien laboratoriniais tyrimais neįmanoma spręsti apie [Slovakijos gautų preparatų] veiksmingumą ir saugumą žmonėms“, – pridūrė institutas.
SUKL pabrėžė, kad vakcinos gamintojas neatsakė į kelias užklausas pateikti duomenų apie Slovakijos gautas pirmąsias 200 tūkst. dozių šio preparato sudėtį.
Po Slovakijos valstybinio instituto tyrimo Slovakijos sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į kitą laboratoriją su prašymu patikrinti vakcinos saugumą, tačiau rezultatai bus žinomi tik savaitės pabaigoje.
Slovakija kovo pradžioje gavo pirmąją 200 000 dozių „Sputnik V“ vakcinos siuntą. Šalis užsisakė iš viso 2 mln. dozių šio rusiško preparato, kurio dar nėra patvirtinusi Europos vaistų agentūra (EVA).
Delfi primena, kad Slovakijoje slaptas susitarimas pirkti rusišką vakciną nuo pandeminio koronaviruso „Sputnik V“ išprovokavo politinę krizę.
Buvusio premjero I. Matovičiaus kabinetas tapo pirmąja Europos vyriausybe, žlugusia dėl savo veiksmų valdant koronaviruso pandemiją.
Politinė krizė prasidėjo, kai į viešumą iškilo informacija apie slaptą susitarimą įsigyti 2 mln. dozių rusiškos vakcinos „Sputnik V“. Šis premjero populisto I. Matovičiaus žingsnis išprovokavo koalicijos partnerių pasipiktinimą.
Dvi iš koalicijos partnerių – „Laisvė ir solidarumas“ (SaS) bei „Už žmones“ – pareikalavo premjero atsistatydinimo, kad būtų išsaugota koalicija, parlamente turinti tvirtą daugumą.
Krizė paralyžiavo vyriausybės darbą vienoje iš labiausiai pandemijos paveiktų Europos Sąjungos valstybių.
Slovakija ir Vengrija yra vienintelės ES šalys, kurios sutiko naudoti rusišką vakciną. Tačiau ketvirtadienį pranešta, kad Vokietija gali pradėti derybas su Rusija dėl „Sputnik V“ tiekimo. Apie tai pareiškė Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas.
„Privalome suprasti, kada vakcinų partijų galėtume tikėtis“, – sakė jis.
Ministro žodžiais, Europos vaistų agentūra (EVA) išvakarėse pareiškė, jog centralizuotų tiekimų iš „trečiųjų“ šalių vakcinų gamintojų negali būti, todėl reikia suprasti, kada galima tikėtis rusiškų vakcinų nuo koronaviruso siuntų.
Vokietijos pietinis Bavarijos regionas trečiadienį pranešė pasirašęs preliminarų susitarimą dėl rusiškos vakcinos „Sputnik V“ įsigijimo, kai ją patvirtins Europos reguliavimo institucijos.
Jei šį preparatą patvirtins EVA, Bavarija artimiausiais mėnesiais turėtų gauti apie 2,5 mln. jo dozių per vieną įmonę, įsikūrusią šios federalinės žemės Ilertiseno mieste, teigė Bavariijos premjeras Markusas Soderis.
Vokietijos vyriausybė praėjusį mėnesį skelbė būsianti atvira galimybei skiepyti gyventojus vakcina „Sputnik V“, jeigu ją patvirtins EVA.
Kanclerė Angela Merkel, komentuodama Berlyno poziciją dėl „Sputnik V“, sakė, jog Vokietija „turėtų naudoti bet kurią vakciną, kuri buvo patvirtinta“ Europos vaistų agentūros.
Praėjusį mėnesį Amsterdame įsikūrusi EVA pradėjo „Sputnik V“ tęstinę peržiūrą – tai yra svarbus žingsnis norint patvirtinti šį pirmą ne Vakarų valstybėje sukurtą preparatą vartojimui 27 valstybių bloko teritorijoje.
Vis tik šis rusiškas preparatas sulaukė kritikos Vakarų šalyse, o Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas apkaltino Rusiją ir Kiniją naudojantis savo vakcinomis įtakai užsienyje didinti.
Rusija „Sputnik V“ įregistravo rugpjūtį, dar neatlikus didelio masto klinikinių bandymų, todėl daugelis ekspertų baiminosi, kad šis žingsnis buvo pernelyg skubotas.
