Abi šalys atrodo pasiryžusios išbandyti JAV ryžtą skirtinguose pasaulio regionuose. Stebėtojai praneša apie nuo 2014 metų nematytą Rusijos pajėgų dislokavimą prie rytinio Ukrainos pasienio.
Tuo pat metu Kinija pastarosiomis savaitėmis suintensyvino savo kariuomenės aktyvumą aplink Taivaną, kurio nepriklausomybės nepripažįsta ir laiko savo teritorijos dalimi.
Supa iš rytų ir vakarų
Praėjusį pirmadienį Kinijos ginkluotosios pajėgos surengė dvejas karines prekybas Taivanui iš rytinės ir vakarinės pusės. Analitikų teigimu, tai – įspėjimas savivaldą turinčiai salai ir ją palaikančioms JAV.
Kaip pirmadienį skelbiama Kinijos kariuomenės pranešime, kinų lėktuvnešis „Liaoning“ su palyda dalyvavo karinėse pratybose teritorijose aplink Taivaną.
„Tai buvo įprastinės pratybos, surengtos pagal metinį planą, kuriomis siekiama patikrinti kariuomenės pratybų efektyvumą, sustiprinti jų gebėjimą užtikrinti nacionalinį suverenumą, saugumą ir tobulėjimą“, – rašoma pranešime.
O Taivano gynybos ministerija skelbia, kad apie 10 Kinijos karinių lėktuvų, tarp kurių – keturi „J-16“ ir keturi „J-10“ naikintuvai, valdymo ir komunikacijos orlaivis „Y-8“ ir išankstinio perspėjimo orlaivis „KJ-500“, įskrido į Taivano oro gynybos identifikavimo zoną (angl. ADIZ).
JAV Federalinės aviacijos administracija apibūdina ADIZ kaip oro gynybos identifikavimo zoną virš sausumos ar virš vandens, kurioje šalis, atsižvelgdama į savo nacionalinio saugumo interesus, kontroliuoja oro eismą, reikalauja akimirksniu identifikuoti orlaivius ir jų buvimo vietą.
Taivano Gynybos ministerija pranešė susidariusi aiškų įspūdį apie esamą situaciją ir atitinkamai sprendžianti šį klausimą, skelbia „Reuters“.
Kinijos kariuomenė toliau darė spaudimą Taivanui – trečiadienį nusiuntė 15 karo lėktuvų į Taivano ADIZ, pranešė Taivano Gynybos ministerija.
Praėjusį trečiadienį JAV karinio jūrų laivyno eskadrinis minininkas „USS John S. McCain“ praplaukė per Taivano sąsiaurį, skiriantį salą nuo žemyninės dalies.
„Per Taivano sąsiaurį praplaukęs laivas demonstruoja JAV pastangas išsaugoti laisvą ir atvirą Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną“, – rašoma JAV karinio jūrų laivyno 7-osios flotilės atstovo spaudai leitenanto Marko Langfordo pranešime spaudai.
Pekinas skelbia, kad Taivanas, demokratinė valstybė su beveik 24 mln. gyventojų į pietryčius nuo Kinijos, priklauso Kinijos Liaudies Respublikai, nors jau daugiau nei septyniasdešimt metų abi šalys turi savas atskiras vyriausybes.
Tuo metu, kai kinų lėktuvnešis dalyvavo karinėse pratybose netoli Taivano, JAV karinių jūrų pajėgų lėktuvnešio smogiamoji grupė dalyvavo operacijose Pietų Kinijos jūroje.
JAV karinio jūrų laivyno 7-osios flotilės pranešime skelbiama, kad praėjusį sekmadienį lėktuvnešis „USS Theodore Roosevelt“ su palyda įplaukė į Pietų Kinijos jūrą, kurioje vyko įprastinės pratybos, lėktuvnešiui jau antros šiame regione.
Kaip teigiama JAV karinio jūrų laivyno pranešime, pratybomis Pietų Kinijos jūroje, kuriose dalyvavo „USS Theodore Roosevelt“, siekiama įrodyti, kad JAV įsipareigojusi saugoti šio regiono laisvę.
Pietų Kinijos jūroje lėktuvnešio smogiamoji grupė dalyvaus įvairiose operacijose, koordinuotuose taktiniuose mokymuose ir mokysis kitokių užduočių, rašoma 7-osios flotilės pranešime.
Praktiškai visą Pietų Kinijos jūrą Pekinas vadina sava teritorija, o pastaraisiais metais keliose salose pastatė karinių įtvirtinimų.
Rusijos karinės pajėgos sukeltos ant kojų
Tuo pat metu itin agresyvių manevrų imasi Rusijos ginkluotosios pajėgos. Rusijos Gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį paskelbė, kad visose šalies karinėse apygardose – nuo Kaliningrado iki Tolimųjų rytų – skelbiamos „planinės“ kovinės parengties pratybos: iš viso balandžio mėnesį daugiau nei 100 poligonų bei 520 karinių bazių bus surengta per 4 tūkst. karinių pratybų.
Toks dešimtmečius neregėtas sprendimas priimtas tvyrant įtampai pasienyje su Ukraina.
„Pajėgos išėjo į poligonus, kur vyksta taktiniai, specialieji ir dvišaliai mokymai“, – teigia Rusijos gynybos ministras, kurį cituoja Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA.
S.Šoigu savo pavaldinių pareikalavo „užtikrinti aukštą kontrolinių užsiėmimų kokybę ir saugumą perkeliant karių ešelonus ir karinę techniką“.
Skelbiama, kad kovinės parengties patikrinimai rengiami visoje šalyje: nuo Šiaurės laivyno ir karinių objektų Arktyje iki Rusijos okupuotų Kurilų salų bei Kamčiatkos.
Pratybose dalyvaus visų rūšių ginkluotosios pajėgos – nuo sausumos dalinių iki laivyno, oro ir strateginių pajėgų, pasiruošusių suduoti branduolinius smūgius.
Tiesa, pagrindinės pratybos vyks už Baikalo ežero esančiame Cugolo ir ir Tolimuosiuose rytuose esančiame Sergejivsko poligionuose.
NATO kiek anksčiau įspėjo Maskvą dėl Rusijos dalinių judėjimo netoli Ukrainos sienos ir vis labiau pažeidinėjamo paliaubų susitarimo Donbaso konflikto zonoje.
CNN pirmadienį pranešė, kad Rusija Arktyje telkia precedento neturinčią karinę galią ir regione, pasinaudodama neįprastai šiltomis klimato sąlygomis, bando naujausius ginklus. Jungtinės Valstijos „labai atidžiai stebi“ Rusijos kariuomenės aktyvumą Arkties regione, teigia Pentagonas.
„NATO ir toliau rems Ukrainos suverenumą ir teritorinę neliečiamybę. Mes liekame budrūs ir toliau labai įdėmiai stebime padėtį“, – Vokietijos laikraščiui „Welt“ sakė NATO atstovas.
Palydovinėse nuotraukose – karinė Rusijos stovykla netoli Ukrainos
Rusijos kariai, apie kurių dislokavimą prie sienos su Ukraina pranešta kovo pabaigoje, telkiami karinėje stovykloje Voronežo srityje. Ji yra už maždaug 250 kilometrų nuo Ukrainos, ketvirtadienį išsiaiškino tyrėjų grupė „Conflict Intelligence Team“ (CIT). Be to, tyrėjams užkliuvo iškalbingos detalės, užfiksuotos nuotraukose.
Atlikę socialiniuose tinkluose skelbiamų nuotraukų ir vaizdo medžiagos, susijusios su karine technika, analizę bei palyginę gautus rezultatus su „Google Street View“ ir „Jandex.Kart“ duomenimis, tyrėjai išsiaiškino, kad karinė technika iškraunama dviejose Voronežo rajono vietose, o iš ten juda pietine kryptimi į Pogonovo poligoną.
CIT tyrėjų išvadas pagrindžia ir palydovų darytos Pogonovo nuotraukos, kurias balandžio 8 dieną paskelbė „Bellingcat“ tyrėjas Erikas Toleris. Jose matoma, kad kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje poligone atsirado palapinių ir „šimtai vienetų“ karinės technikos.
CIT pažymi, kad taip pat yra įrodymų, jog Voronežo srities Ostrogožsko miesto rajone, maždaug už 150 kilometrų nuo sienos su Ukraina, telkiami rusų kariai.
Tyrėjai tvirtina, kad Voronežo sritis nesiriboja nei su „Luhansko liaudies respublika“, nei su „Donecko liaudies respublika“, o tik su Ukrainos kontroliuojama Luhansko srities dalimi – ir pabrėžia, kad „separatistinių darinių paramai būtų logiškiau pajėgas telkti Rostovo srityje“.
CIT daro išvadą, kad toks pajėgų telkimas „greičiau jau skirtas galimam puolimui, o ne gynybai“.
Visgi šiuo atveju būtų klaidinga kalbėti apie neišvengiamą Rusijos pajėgų įsiveržimą į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, rašo meduza.io.
Pentagonas ragina Rusiją pasiaiškinti
JAV gynybos departamentas antradienį paragino Rusiją paaiškinti savo ketinimus dėl savo karinių pajėgų telkimo palei Ukrainos pietinę sieną ir Kryme.
Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby teigė, kad Rusija, kaip įprasta, nepranešė, kad ji vykdo pratybas, palikdama savo ketinimus dviprasmiškus ir kurdama įtampą regione.
„Mes kviečiame Rusiją aiškiau išdėstyti savo ketinimus, ką jie daro su šia pajėgų grupe pasienyje“, – žurnalistams pranešime sakė J. Kirby.
„Svarbu yra... sumažinti įtampą palei tą sieną“, – pridūrė jis.
Visos šalys turi laikytis 2014–2015 metų Minsko susitarimų dėl Ukrainos konflikto su prorusiškais separatistais, „ir sumažinti temperatūrą bei eskalavimą“, pabrėžė J. Kirby.
Pentagono atstovas nepateikė jokios informacijos apie tai, kas JAV yra žinoma apie Rusijos karių telkimą Kryme ir prie Ukrainos. Nepatvirtintuose vaizdo įrašuose socialiniuose tinkluose matyti daugybė Rusijos karinių transporto priemonių ir šarvuočių, važiuojančių ar gabenamų į šią teritoriją.
J. Kirby teigė, kad didžiausią nerimą JAV kelia padidėjęs Rusijos buvimas prie pietrytinės Ukrainos sienos ir Kryme – Ukrainos teritorijoje, kurią Maskva aneksavo 2014 metais.
Pirmadienį Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as sakė, kad Vašingtonas tebėra labai susirūpinęs dėl „eskaluojamos Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje“.
„Aukščiausiu valdžios lygmeniu, daugybėje institucijų mes labai aiškiai išsiuntėme šią žinią savo Ukrainos kolegoms, o netiesiogiai – ir rusams, kad mes palaikome Kijevą, mes palaikome savo partnerę Ukrainą šio bauginimo ir agresijos akivaizdoje“, – sakė N. Price'as.
