Atlikę socialiniuose tinkluose skelbiamų nuotraukų ir vaizdo medžiagos, susijusios su karine technika, analizę bei palyginę gautus rezultatus su „Google Street View“ ir „Jandex.Kart“ duomenimis, tyrėjai išsiaiškino, kad karinė technika iškraunama dviejose Voronežo rajono vietose, o iš ten juda pietine kryptimi į Pogonovo poligoną.
CIT tyrėjų išvadas pagrindžia ir palydovų darytos Pogonovo nuotraukos, kurias balandžio 8 dieną paskelbė „Bellingcat“ tyrėjas Erikas Toleris. Jose matoma, kad kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje poligone atsirado palapinių ir „šimtai vienetų“ karinės technikos.
CIT pažymi, kad taip pat yra įrodymų, jog Voronežo srities Ostrogožsko miesto rajone, maždaug už 150 kilometrų nuo sienos su Ukraina, telkiami rusų kariai.
Tyrėjai tvirtina, kad Voronežo sritis nesiriboja nei su „Luhansko liaudies respublika“, nei su „Donecko liaudies respublika“, o tik su Ukrainos kontroliuojama Luhansko srities dalimi – ir pabrėžia, kad „separatistinių darinių paramai būtų logiškiau pajėgas telkti Rostovo srityje“.
CIT daro išvadą, kad toks pajėgų telkimas „greičiau jau skirtas galimam puolimui, o ne gynybai“.
Visgi šiuo atveju būtų klaidinga kalbėti apie neišvengiamą Rusijos pajėgų įsiveržimą į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, rašo meduza.io.
Jeigu Kremliaus tikslas iš tikrųjų yra spaudimas Kijevui ir Vašingtonui, tuomet būtų logiška karius dislokuoti labiau grasinančiai, pavyzdžiui, per sieną nuo Charkivo ir kontroliuojamos Luhansko srities.
CIT savo ankstesnėje analizėje Rusijos karių telkimą regione įvardijo kaip didžiausią nuo 2014-2015 metų, kai Donbase vyko aktyvi konflikto fazė (tada karinės stovyklos buvo žymiai arčiau sienos).
Todėl, kaip teigia tyrėjai, šiuo metu į regioną pasiųsti atskiri kitų karinių apygardų daliniai, ko rengiant vietinius mokymus nebūna. Artimiausi strateginiai kariniai mokymai, galintys paaiškinti tokius dramatiškus pajėgų perkėlimus, vyks tik rugsėjį.
Be to, tyrėjai atkreipė dėmesį ir į vietinių užfiksuotas palapines, pažymėtas raudonu kryžiumi, paprastai žyminčiu karo lauko ligonines.
Ir nors pratybose tokių karo lauko ligoninių dislokavimas nėra neįprastas, tvyrančios krizės metu tai, tyrėjų teigimu, gali būti vienas ženklų, kad pajėgos telkiamos ne vien pratyboms, bet ir konfliktui, kurio metu tikimasi sužeistų karių antplūdžio.
Panašias karo lauko ligonines sovietų kariai steigė ir 1940-ųjų birželio pradžioje netoli sienos su Lietuva, prieš pat okupaciją, jeigu būtų kilę karo veiksmai.
V. Zelenskis išvyko į separatistinio konflikto zoną
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį išvyko į šalies rytų regioną prie sąlyčio su prorusiškų separatistų pajėgomis linijos, suintensyvėjus smurtui ir padidėjus įtampai su Maskva.
„Valstybės vadovas aplankys priešakines pozicijas, kur pastaruoju metu buvo sistemingai pažeidinėjamas visuotinio ir tvaraus ugnies nutraukimo režimas ir kur dėl priešo apšaudymų žuvo ir buvo sužeista Ukrainos gynėjų, – sakoma prezidentūros tinklalapyje paskelbtame pranešime. – Volodymyras Zelenskis vyksta į Donbasą kaip vyriausiasis pajėgų vadas, kad pabendrautų su kariais ir palaikytų gynėjų kovinę dvasią.“
Pastarosiomis savaitėmis suintensyvėję Ukrainos karių ir separatistų kovotojų susirėmimai kelia būgštavimų dėl galimo ilgus metus trunkančio konflikto paaštrėjimo daugiausia rusakalbių gyvenamame Donbaso regione.
Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė apie dar vieno kario žūtį. Iš viso nuo metų pradžios žuvo 25 Ukrainos pajėgų kariai, tuo metu per visus 2020 metus jų žuvo 50.
V. Zelenskis, kuris jau paprašė sąjungininkų Vakaruose paramos, turėtų aplankyti pozicijas, kur „pastarosiomis dienomis buvo sistemingai pažeidinėjamas“ paliaubų susitarimas ir žuvo arba buvo sužeista ukrainiečių karių, sakoma prezidentūros pareiškime.
„Noriu būti su mūsų kariais šiuo sunkiu metu Donbase, – sakė V. Zelenskis. – Vykdamas į (konflikto) paaštrėjimo vietas... Ukrainai reikia taikos, ir dėl to padarysiu viską.“
Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos kilęs konfliktas atslūgo pernai, įsigaliojus naujam paliaubų susitarimui.
Tačiau susirėmimai, kuriuose daugiausia buvo naudojama artilerija ir minosvaidžiai, nuo metų pradžios vėl įsibėgėjo, abiem šalims dėl konflikto aštrėjimo kaltinant vienai kitą.
Praėjusią savaitę Ukraina taip pat apkaltino Rusiją telkiant tūkstantinę kariuomenę prie jos šiaurinių ir rytinių sienų bei Krymo pusiasalyje.
Vyrauja nuomonė, kad Rusija teikia separatistams politinę ir karinę paramą, tačiau Maskva tai neigia.
Vakarų sąjungininkių parama
Kijevo sąjungininkai Vakaruose pareiškė virtinę pareiškimų, perspėjančių Rusiją nesiimti tolesnių veiksmų ir reikalaujančių pasiaiškinimo dėl jos kariuomenės telkimo.
Kremlius nepaneigė informacijos apie karinių pajėgų judėjimą, tačiau patikino, kad Maskva „niekam negrasina“.
Anksčiau šią savaitę V. Zelenskis paragino NATO paspartinti jo šalies prašymą dėl narystės Šiaurės Atlanto aljanse sakydamas, kad tai yra vienintelis būdas konfliktui užbaigti.
Atsakydamos Aljanso narės paragino Kijevą tęsti karines ir gynybines reformas.
Kol kas neaišku, kas sukėlė naujausią įtampos paaštrėjimą ir suintensyvėjusius susirėmimus, nors kai kurie stebėtojai sako, kad taip Maskva gali bandyti JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) įsipareigojimo ginti Ukrainą tvirtumą.
Anksčiau šį mėnesį per pirmą savo pokalbį su V. Zelenskiu telefonu J. Bidenas užtikrino „nepalaužiamą JAV paramą“ Kijevui šiame konflikte, nuo 2014 metų nusinešusiame daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
Nuo 2015 metų vykusiomis Prancūzijos ir Vokietijos tarpininkautomis taikos derybomis susirėmimų nutraukti nepavyko.
Buvęs komikas ir politikos naujokas V. Zelenskis į valdžią atėjo 2019 metais, žadėdamas užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje.
Tais pačiais metais jis buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Paryžiuje, kur buvo sudaryti keli susitarimai dėl apsikeitimo kaliniais, tačiau tolesnė pažanga buvo menka, o naujų susitikimų nėra numatyta.
