Narystės Europos Sąjungoje siekiančioje Kaukazo valstybėje ši krizė kilo po spalį įvykusių parlamento rinkimų, kuriuos opozicija laiko suklastotais.

Aklavietė komplikavosi vasarį, policijai per smurtinį reidą Vieningojo nacionalinio judėjimo (UNM) – pagrindinės opozicinės jėgos – būstinėje areštavus šios partijos lyderį N. Meliją.

41 metų politikas kaltinamas „masinio smurto organizavimu“ per antivyriausybinius protestus 2019 metų birželį, kai daugiausia taikūs demonstrantai pamėgino šturmuoti parlamento rūmų vartus.

Jo bylos nagrinėjimas prasidėjo teismo rūmuose sostinėje Tbilisyje. Dėl kovos su koronavirusu priemonių posėdis vyko už uždarų durų, o opozicijos lyderiai ir šimtai jų šalininkų susirinko lauke.

Per neilgai trukusį posėdį teisėjas patenkino gynybos reikalavimą panaikinti draudimą N. Melijai dalyvauti savo paties teismo procese ir paskyrė kitą posėdį antradienį.

N. Melijai, kuris atmeta kaltinimus kaip melagingus ir paskatintus politinių motyvų, gresia iki devynerių metų kalėjimo.

Jo advokatas Georgijus Kondachišvilis prieš teismo posėdį naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad reikalaus savo klientą „paleisti iš neteisėto kardomojo kalinimo“.

Opozicijos partijos reikalauja surengti pirmalaikius rinkimus ir atsisako dirbti naujame parlamente, teigdamos, kad valdančioji politinė jėga „Sakartvelo svajonė“ nesąžiningai pasiekė pergalę.

Vasarį Sakartvelo ministras pirmininkas atsistatydino, o tūkstančiai opozicijos rėmėjų užplūdo Tbilisio gatves, protestuodami prieš N. Melijos areštą, jam atsisakius sumokėti padidintą užstatą.

Kovą Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis inicijavo Sakartvelo vyriausybės ir opozicijos derybas, siekdamas sušvelninti išaugusią įtampą, tačiau po dviejų tokio dialogo ratų nebuvo pasiekta jokio proveržio.

Vakarai su Briuseliu ir Vašingtonu priešakyje smerkia N. Melijos areštą, augant susirūpinimui, kad Tbilisis gali nusigręžti nuo savo įsipareigojimų dėl demokratijos.