„Pfizer“ vyresnieji pareigūnai tvirtino nerimaujantys, kad pereinamojo laikotarpio vyriausybė nesumokės, o bendrovė nenori, jog ja būtų naudojamasi. Pareigūnai sakė, kad nesupranta, kaip tokia padėtis galėjo susidaryti organizuotoje šalyje.

„Army Radio“ pranešė, kad „Pfizer“ pavadino Izraelį „bananų respublika“. Sekmadienį Izraelį turėjo pasiekti 700 tūkst. vakcinos nuo COVID-19 dozių, tačiau siunta buvo užlaikyta iki kito pranešimo.

„Pfizer“ papasakojo „The Jerusalem Post“, kad įvykdė visus įsipareigojimus dėl vakcinos dozių pristatymo, nurodytus 2020 m. lapkričio mėnesį su Izraeliu pasirašytoje sutartyje.

„Šiuo metu įmonė bendradarbiauja su Izraelio vyriausybe, siekdama atnaujinti sutartį, kad galėtų pristatyti papildomų vakcinos dozių. Kol vyksta šie darbai, siuntos gali būti koreguojamos“, – pareiškime teigė „Pfizer“.

Izraelio sveikatos apsaugos ministerija pareiškimo nekomentavo.

Izraelis sumokėjo už pirmąsias 10 mln. vakcinos dozių, kurias gavo masinės vakcinacijos kampanijai pradėti. Bet kai vasario mėnesį dozių ėmė trūkti, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir „Pfizer“ vykdomasis direktorius Albertas Bourla susitarė, kad „Pfizer“ atsiųs papildomų vakcinos dozių, jei reikės.

„The Jerusalem Post“ sužinojo, kad Izraelio vyriausybė dar nesumokėjo už paskutiniąsias 2,5 mln. dozių. Praėjusį mėnesį įvykusio Kneseto finansų komiteto posėdžio metu paaiškėjo, kad Izraelis jau išleido 2,6 mlrd. naujųjų šekelių (660 mln. eurų) vakcinų nuo koronaviruso dozėms įsigyti.

Paprastai vyriausybė neaptarinėja vakcinų dozių kainų, nes su vakcinų gamintojomis yra sudariusi konfidencialumo sutartis. Visgi yra pagrįstai manoma, kad už kiekvieną įsigytą dozę Izraelis sumokėjo gerokai daugiau nei bet kuri kita šalis.

9 mln. gyventojų turinčioje šalyje vakcinacijos kampanija pradėta gruodžio 19 dieną. Ji laikoma viena sėkmingiausių pasaulyje.

Anksčiau „Bloomberg“ rašė, kad „Pfizer Inc.“ savo tyrimui dėl COVID-19 vakcinacijos nacionaliniu mastu pasirinko Izraelį, ryžtingai siekiantį greitai paskiepyti visus reikalavimus atitinkančius gyventojus, po to, kai bendrovė sulaukė ištisos serijos telefono skambučių iš šios šalies premjero, kartais net vidurnaktį.

Dvi svarbios priežastys, lėmusios tokį pasirinkimą, buvo gana nedidelis šalies dydis ir elektroninės sveikatos istorijos, apimančios per 99 proc. gyventojų, interviu Izraelio „Channel 12“ naujienų kanalui sakė farmacijos įmonės „Pfizer“ generalinis direktorius Albertas Bourla.

Bet svarbiausias veiksnys, padėjęs nusverti svarstykles Izraelio naudai, buvo premjero Benjamino Netanyahu atkaklumas, kurį A. Bourla įvardino kaip „maniją“.

„Jis man skambino trisdešimt kartų, – pasakojo A. Bourla. – Jis klausinėdavo manęs apie atmainas, apie mūsų turimus duomenis. Aš jam sakydavau: „Premjere, trečia valanda nakties.“ O jis neatlyždavo: „Ne, ne, nesinervinkite, tik pasakykite man“. Arba skambindavo pasiteirauti apie vaikus: „Man reikia paskiepyti mokyklas“. Arba paklausti dėl nėščiųjų moterų. Tad, atvirai kalbant, jis mane įtikino, kad šiame pasirinkime – jo viršus.“