Vadinamasis „koronapasas“ patvirtina, kad asmuo yra visiškai paskiepytas arba kad jam ne anksčiau kaip prieš tris paras atliktas COVID-19 testas buvo neigiamas, arba kad testo rezultatai buvo teigiami prieš 2–12 savaičių – tai yra, kad asmuo yra įgijęs imunitetą virusui.
„Pasidariau testą šeštadienį, tad jis galios iki šios popietės. Esu įpratęs išsitirti kiekvieną savaitę arba kelis kartus per savaitę, taigi, tai man iš tiesų nesukelia nepatogumų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Rune Hojsgaardas, vykdamas į kirpyklą, į kurią užsirašė prieš tris mėnesius.
Vienos Kopenhagos kirpyklos kirpėja ir direktorė Pernille Nielsen džiaugėsi, kad jos įstaiga gali atnaujinti darbą.
„Šio atsidarymo laukėme labai ilgai, todėl imamės visko, ką galime, kad mums būtų leista atsidaryti“, – sakė ji.
Jeigu tam reikės naudoti skiepų pasus, „turėsime tai daryti, ir, aišku, tikėtis, kad visa tai greitai baigsis“, AFP sakė P. Nielsen.
Dauguma naudojasi programėle išmaniesiems telefonams, bet koronapasą taip pat galima atsispausdinti. Ši sistema tebėra tobulinama; jos galutinė versija turėtų būtis išleista gegužę.
Danija – viena pirmųjų tokią programą pradėjusių Europos šalių. Europos Komisija rengia skaitmeninį „žaliąjį pasą“, turėtojams suteikiantį galimybę laisvai keliauti Šengeno erdvėje.
Danijos versija kol kas nebus naudojama kelionėms, bet suteikia galimybę lankytis kirpyklose, grožio ir tatuiruočių salonuose bei vairavimo mokyklose.
Be to, koronapasas bus privalomas lankantis nuo antradienio atsidariusiose lauko kavinėse, o vėliau – maitinimo įstaigose uždarose patalpose, muziejuose, teatruose ir kino teatruose, kuriuos planuojama atidaryti gegužės 6-ąją.
Didelė dalis suvaržymų, kaip planuojama, turėtų būti panaikinta gegužės 21 dieną. Tikimasi, kad iki to laiko bus paskiepyti visi vyresni kaip 50 metų Danijos gyventojai.
Pasak šalies valdžios, koronapasas yra laikina priemonė, bet jis bus reikalinga, kol visi šalies gyventojai įgis galimybę pasiskiepyti. Prognozuojama, kad to bus sulaukta kažkuriuo metu vasarą.
Verslo įstaigos, netikrinančios savo klientų koronapasų, gali sulaukti baudų, kurių suma gali būti nuo 400 eurų iki 6 000 eurų už pakartotinius pažeidimus, nurodė Teisingumo ministerija.
Asmenims, mėginantiems pasinaudoti paslaugomis nepateikiant sertifikato, gresia maždaug iki 330 eurų baudos.
Tačiau ši programa vertinama prieštaringai – kai kuriems atrodo, kad ji skaldo visuomenę.