„NATO ir toliau rems Ukrainos suverenumą ir teritorinę neliečiamybę. Mes liekame budrūs ir toliau labai įdėmiai stebime padėtį“, - Vokietijos laikraščiui „Welt“ sakė NATO atstovas.
Anot jo, destabilizuojančios Rusijos priemonės kenkia pastangoms mažinti įtampą, kaip tai numatyta 2020 metų viduryje tarpininkaujant ESBO pasiektame paliaubų susitarime.
Sąjungininkai jau balandžio 1 dieną 30 NATO ambasadorių lygiu susitiko aptarti dabartinės saugumo padėties prie Juodosios jūros, kalbėjo atstovas. Sąjungininkai, anot jo, yra sunerimę dėl plataus masto Rusijos karinio aktyvumo šalia Ukrainos.
Taip pat nerimaujama dėl to, kad Rusija pažeidė 2020 metų liepos paliaubų susitarimą ir dėl to praėjusią savaitę žuvo keturi Ukrainos kareiviai.
Nepatvirtintais pranešimais, Rusijos vyriausybė į pasienio regioną ir 2014 metais aneksuotą Krymą, be kita ko, permeta tankus. Vyriausybė Maskvoje kalba apie savigynos žingsnius. Pastaruoju metu smurtas Rytų Ukrainoje vėl išaugo.
JK išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos veiklos prie Ukrainos sienos
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis yra „labai susirūpinusi“ dėl Rusijos veiklos Kryme ir prie Ukrainos sienos.
Per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu JK premjeras „patvirtino nepalaužiamą savo paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, teigiama jo biuro paskelbtame pranešime.
B. Johnsonas taip pat išreiškė savo solidarumą su prezidento V. Zelenskio vyriausybe „šios destabilizuojančios veiklos akivaizdoje ir teigiamai įvertino Ukrainos požiūrį į šią situaciją.“ Premjeras pridūrė, kad JK stengsis „užtikrinti, kad nebūtų tolesnės eskalacijos.“
V. Zelenskis po pokalbio tviteryje padėkojo B. Johnsonui už jo paramą Ukrainai ir sakė, kad Ukraina „yra ne viena“ ir „ją palaiko G7 šalys“.
Ukraina praėjusią savaitę pranešė, kad Rusija pradėjo telkti savo karius palei šiaurinę ir rytinę jos sienas ir aneksuotame Kryme.
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sekmadienį pažadėjo tvirtai remti Kijevą. JAV prezidentas Joe Bidenas per pirmąjį pokalbį telefonu su V. Zelenskiu taip pat patvirtino Vašingtono paramą „Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui besitęsiančios Rusijos agresijos akivaizdoje.“
Rusijos URM atstovė: Maskva gali išplėsti karinį atsaką į Vakarų raketų grėsmes
Maskva gali išplėsti savo karines ir technines priemones kaip atsaką į grėsmes, kylančias dėl Jungtinių Valstijų bei jų sąjungininkių planų sukurti vidutinio ir trumpesnio nuotolio sausumos raketų arsenalą, pirmadienį perspėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
„Toliau įdėmiai stebėsime JAV ir jų sąjungininkių Europoje bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione praktines priemones, kuriomis kuriamas vidutinio ir trumpesnio nuotolio sausumos raketų arsenalas“, – kalbėjo Rusijos diplomatė.
„Jokiu būdu neužtrenkiame durų dialogui, tačiau, atsižvelgdami į dabartinę situaciją, taip pat neatmetame, jog Rusija turės labiau susikoncentruoti į savo karines ir technines priemones kaip atsaką į dėl raketų kylančias grėsmes“, – sakoma Rusijos URM pareiškime.
Rusijos diplomatė atkreipė dėmesį į Pentagono pareiškimus, „kurie pastarąsias kelias savaites pradėjo skambėti vis dažniau“, apie praktinius žingsnius kuo greičiau kuriant bei dislokuojant vidutinio ir trumpesnio nuotolio sausumos raketas įvairiuose pasaulio regionuose.
„Tuo pačiu metu nustatyta, kad pagrindinė užduotis Europos teritorijoje būtų smogti oro gynybos sistemoms ir „pralaužti priešo gynybą“ įvykus konfliktui su Rusija. Jungtinės Karalystės kariuomenė prisijungė prie šių absoliučiai priešiškų ir destabilizuojamų pareiškimų bei veiksmų. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad anglosaksų pareigūnai yra pasiryžę smogti tik gynybos priemonėms, kurios garantuoja Rusijos Federacijos saugumą kilus karinės atakos grėsmei,“ – pirmadienį kalbėjo M. Zacharova.
