Ekspertai teigia, kad tokiu būdu Maskva siekia apsaugoti šalies šiaurinę pakrantę ir atverti svarbų laivybos maršrutą iš Azijos į Europą.

„Akivaizdu, kad mes tai labai atidžiai stebime. Niekas nenori matyti Arkties militarizuotos“, – tvirtino Gynybos departamento atstovas spaudai Johnas Kirby.

Pasak J. Kirby, JAV turi nacionalinio saugumo interesų Arktyje, o pats regionas yra svarbus tiek nacionaliniam saugumui, tiek ir kaip „potencialus strateginis koridorius“ tarp Indijos ir Ramiojo vandenyno regionų, Europos ir JAV.

Be to, Arktis yra svarbi visoms su šiuo regionu besiribojančioms šalims ne tik dėl karinių priežasčių. Manoma, kad Arktyje glūdi didžiulės naftos ir gamtinių dujų atsargos, o dėl vertingų mineralinių išteklių klodų yra ne kartą kilę konfliktai.

„Rusija atnaujina sovietinius aerodromus ir radarus, stato naujus uostus ir paieškos bei gelbėjimo centrus, o taip pat plečia savo branduolinių ir įprastų ledlaužių flotilę“, – CNN citavo kitą Pentagono atstovą Thomą Campbellą.

Th. Campbellas taip pat teigė, kad Maskva plečia savo oro ir pakrantės gynybos sistemas svarbiose Arkties regiono dalyse.

Ginklų ekspertai ir Vakarų pareigūnai reiškia nerimą dėl vieno konkretaus Rusijos superginklo – torpedos „Poseidon 2M39“, rašo CNN. Ginklo projektas vystomas itin sparčiai, o šalies prezidentas Vladimiras Putinas reikalauja skubiai pateikti naujausius duomenis apie vasarį vykusius bandymus.

Už tai atsakingas šalies gynybos ministras Sergejus Šoigu. Daugiau torpedos bandymų planuojama atlikti dar šiais metais, skelbia įvairūs žiniasklaidos šaltiniai.

Nuotoliniu būdu valdoma slapi torpeda varoma branduolinio reaktoriaus, jos kūrėjai viliasi, kad šis ginklas jūros dugne galės be vargo pergudrauti pakrančių apsaugos sistemas, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų.

Torpeda bus skirta pernešti itin galingas kovines galvutes, giriasi Rusijos gynybos pareigūnai, be to, gebės sukelti radioaktyvių bandų, nukreiptų į taikinius pakrantėse.

Lapkritį tuometinis organizacijos „Tarptautinis saugumas ir ginklų neplatinimas“ Amerikos sekretoriaus pavaduotojas Christopheris A Fordas pareiškė, kad „Poseidon“ torpeda skirta „užtvindyti JAV pakrančių miestus radioaktyviais cunamiais“.

„Signalas mūsų užsienio draugams – amerikiečiams“

Rusija praėjusį antradienį surengė naujas karines pratybas Arkties regione, kurio tarptautinė svarba didėja Maskvai varžantis dėl dominavimo su kitomis šalimis, įskaitant Jungtines Valstijas.

Padidėjus įtampai tarp Vakarų šalių ir Rusijos abi pusės ėmėsi stiprinti savo pajėgas Tolimojoje Šiaurėje. Manoma, kad šis regionas yra turtingas gamtinių išteklių, o dėl klimato kaitos traukiantis ledo dangai taip pat atsiveria naujų prekybos kelių.

Rusijos kariuomenė kovo 20-ąją surengė didelius manevrus prie Aleksandros Žemės, priklausančios Prano Juozapo Žemės salynui. Numatoma, kad pagal šią pratybų programą bus surengta daugiau kaip 40 atskirų mokymų.

Kovo 19 d. Gynybos ministerija paskelbė, kad Šiaurės laivynas pradeda vadovavimo pratybas, truksiančias „keletą dienų“.

Per manevrus išbandytos oro erdvės gynybos sistemos „Pancir S1“, naikintuvų MiG-31 pripildymas degalais ore, taip pat ataką imituojančių dronų elektroninio blokavimo pratybos.

Neseniai trys povandeniniai atominiai laivai vienu metu išniro į paviršių Arkties vandenyne, pralauždami ledą. Taip pat buvo atliktas povandeninio atomlaivio torpedos mokomasis paleidimas po ledu.

Prezidentas Vladimiras Putinas gyrė pratybas Arktyje ir sakė, kad Rusijos kariuomenė įrodė sugebanti veikti net ir „rūsčioje Šiaurės aplinkoje“.

Dimisijos admirolas Viktoras Kravčenka naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad šios pratybos turėjo pasiųsti „signalą mūsų užsienio draugams – amerikiečiams“.

Pasak V. Kravčenkos, vykusios pratybos turi priminti Jungtinėms Valstijoms, kad jos šiame regione turi varžovę, taip pat parodyti, kad Rusija Arktyje veikia jau „ilgą laiką“.

Rusija yra viena iš penkių šalių, reiškiančių pretenzijas į Arkties regioną. Maskva padidino ten savo karinį aktyvumą, iš naujo atidariusi ir modernizavusi kelias bazes ir aerodromus, apleistus nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Maskva pastatė karinę bazę atokioje Katilo saloje, priklausančioje Naujojo Sibiro salynui prie savo Arkties rytinės pakrantės. Taip pat buvo įrengta kitų objektų, tarp jų – Prano Juozapo Žemėje.

Rusija taip pat dislokavo ten modernių oro erdvės sistemų S-400.

Jungtinės Valstijos vasarį pasiuntė į Norvegiją pratyboms strateginių bombonešių, Vakarų šalims irgi stengiantis sustiprinti savo karinį dalyvavimą šiame regione.

2018 metais JAV karinės jūrų pajėgos pirmąkart nuo 9-ojo dešimtmečio pasiuntė į Norvegijos jūrą vieną iš savo lėktuvnešių, o kitais metais – keletą kitų laivų į Rusijos išskirtinę ekonominę zoną Barenco jūroje.