Bene didžiausią entuziazmą rodė turizmo, kelionių ir apgyvendinimo sektoriai, kurie per COVID-19 pandemija nukentėjo kone smarkiausiai iš visų verslo sričių.
„Delfi“ pasikalbėjo su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Egle Ližaityte, kuri neslėpė optimizmo dėl skiepų sertifikato idėjos. „Mes esame tikrai už, visas turizmo sektorius. Ne tik tai viešbučiai, bet manau ir avialinijos, ir kelionių organizatoriai, ir turizmo agentūros. Visiems yra labai svarbu, kad būtų aiškumo, kad kuo anksčiau būtų galima pradėti kažkokį judėjimą. Bent jau kad tą galėtų daryti žmonės, kurie yra persirgę, arba yra paskiepyti, turintys imunitetą galėtų vykti į kitas savivaldybes, į sanatorijas, lankytis viešbučiuose, restoranuose. Tai šitą iniciatyvą mes tikrai labai sveikiname ir manome, kad ji paskatins atsigavimą“, – sakė E. Ližaitytė.
„Europa pritarė, kad ta vieninga sistema jau galėtų atsirasti birželį, tai išties būtų atlikta pakankamai skubiai. Tikimės, kad ji jau puikiai veiktų“, – sakė pašnekovė.
Tiesa, vis dar yra daug neaiškumo dėl to, kas ir kaip turėtų užtikrinti, kad sistema būtų veiksminga ir jos būtų laikomasi. Europos Komisija akcentavo, kad skiepų sertifikatas negalės būti priežastis diskriminacijai. Tai skirta tam, kad tokie dalykai, kaip judėjimas tarp šalių netaptų tik kai kurių privilegija, o teisė išvykti nebūtų nepagrįstai ribojama. Kitaip tariant, keliauti galėtų ir tie, kurie to paso neturi, tačiau jiems būtų taikomi visi saugumo, karantinavimosi ir saviizoliacijos reikalavimai.
Tačiau tuomet kyla klausimas, kas turėtų užtikrinti, kad atvykęs žmogus laikytųsi nustatytos tvarkos, t.y. pasą turintis galėtų elgti laisviau, o jo neturintis laikytųsi saviizoliacijos režimo.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Ližaitytė nemano, kad tai turėtų būti apgyvendinimo paslaugų įmonių atsakomybė. „Ko gero – ne. Aš netgi galvoju, kad čia neturėtų būti apgyvendinimo įstaigų prievolė tikrinti. Čia panašiai, kaip su galiojančiomis vizomis, kad viešbučiai nėra įpareigoti tai daryti. Čia yra pasienio kontrolės funkcijos“, – sakė E. Ližaitytė.
„Manome, kad čia panašiai kaip dabar, kad keliaujant, atvykstant į Lietuvą, arba išvykstant į kitas šalis, tai patikros stotelė yra pasienio zona. Ar oro uostuose, ar tiesiog pasienio punktuose, – sakė pašnekovė, – tiesiog tai daroma atvykus į šalį, visi dokumentai patikrinami. Ar tai testų rezultatai, ar skiepų pasas. Žmonės keliautų kaip ir paprastai“.
Tačiau lieka neaišku, kaip ši sistema turėtų veikti, nes jei tikrinama būtų tik pasienyje, paso neturinčio ir izoliuotis privalančio žmogaus tolimesni veiksmai priklausytų tik nuo jo sąžinės, o viešbučiai ar kitas turizmo paslaugas teikiančios įmonės negalėtų patikrinti, ar asmuo saugiai laikosi reikalavimų.
Europos Parlamentas skubina priėmimo tvarką
Tam, kad būtų suspėta iki vasaros sezono įgyvendinti imuniteto sertifikato idėją Europos Parlamentas priėmė sprendimą nagrinėti Europos Komisijos siūlymą skubos tvarka.
Paspartinimui pritarė 468 parlamentarai, 203 balsavo prieš, o 16 susilaikė.
Kovo 25-26 vykusiuose EP debatuose išreikštas susirūpinimas, kad pagrindinę grėsmę žaliojo sertifikato įgyvendinimui kelia lėtas vakcinacijos procesas ir ES šalių galimybė imunitetą turinčių žmonių skaičių, kad idėja taptų veiksminga.
Parlamento pilietinių teisių komiteto pirmininkas Juanas Fernando Lópezas Aguilaras teigė, kad „Sertifikatas negali būti laikomas laisvo judėjimo sąlyga, nes tai yra prigimtinė teisė Europos Sąjungoje ir jis negali būti taikomas diskriminacijai prieš tuos, kurie to sertifikato neturi. Piliečių duomenys turi būti apsaugoti, o į juos įtraukiama tik būtina informacija“.
Merkel: skiepų pasai atsiras dar iki vasaros
Skaitmeniniai skiepų pasai, su kuriais bus galima keliauti po Europą, nepaisant koronaviruso pandemijos, greičiausiai atsiras prieš vasaros pradžią, teigė Vokietijos kanclerė Angela Merkel po virtualaus Europos Sąjungos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo.
„Visi sutiko, kad mums reikia skaitmeninio vakcinavimo sertifikato“, – ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė A. Merkel ir pridūrė, kad Europos Komisijai prireiks maždaug trijų mėnesių sukurti techninę bazę tokiems dokumentams, skelbia „Reuters“.
„Ateityje tikrai būtų puiku turėti tokį sertifikatą, tačiau tai nereiškia, kad keliauti galės tik turintys tokius [skiepų] pasus asmenys. Dėl to kol kas nepriimta jokių politinių sprendimų“, – žurnalistams sakė A. Merkel.
Kaip praneša „Bloomberg“, poros šaltinių teigimu, stiprėjant pritarimui skaitmeniniams sertifikatams, kuriuose būtų nurodyta, ar žmogus skiepytas, ar koronaviruso testas buvo neigiamas, apie įgytą imunitetą ir pan., sušvelnėjo ir A. Merkel pozicija šiuo klausimu.
Tiesa, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von del Leyen paragino greičiau ieškoti sprendimų, nes JAV technologijų kompanijos, pasak jos, jau aptarė alternatyvą su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Skeptikai baiminasi galimos žalos
Imuniteto sertifikatas dažnai laikomas, kaip būdas vėl skatinti žmones saugiai keliauti, tačiau yra ir skeptiškai į pasiūlymą žvelgiančių balsų.
Vakcinos pasai, leisiantys lankytis baruose ir kavinėse, kovojant su naujuoju koronavirusu gali duoti priešingą nei tikėtasi rezultatą, perspėja Jungtinės Karalystės vyriausybės patarėjas, socialinės psichologijos profesorius Stephenas Reicheris.
Eksperto teigimu, ši priemonė gali paskatinti tuos, kurie ir taip skeptiškai vertina skiepus, jiems dar labiau priešintis.
Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas siekia nuraminti baimes dėl galimo sprendimo taikyti koronaviruso sveikatos sertifikatus, tačiau opozicija pasiūlymui priešinasi.
Šiuo metu Jungtinės Karalystės vyriausybės darbo grupė svarsto galimus tokio sertifikato naudojimo variantus. Įsigalėjus tokiai tvarkai, viešojo maitinimo įstaigos galės priimti tik lankytojus, galinčius įrodyti, jog buvo paskiepyti, turi neigiamą koronaviruso testo rezultatą ar yra persirgę ir turi antikūnų.
Tik Mokslinių pandemijos elgsenos įžvalgų grupės „Spi-B“ narys S. Reicheris mano, kad, įvedus vakcinos pasus, galima pakenkti visuomenės skiepijimo procesams.
„Nemanau, kad pati vakcinos paso idėja, norint patekti į barą, yra gera mintis. Manau, kad daugeliu atveju ji gali padaryti daugiau žalos, nei atnešti naudos“, – BBC sakė ekspertas.
S. Richterio, kuris remiasi vieno Izraelyje atlikti visuomenės tyrimo rezultatais, teigimu, pati „privalomų skiepų idėja sukėlė visuomenės pasipiktinimą ir tuos, kurie ir taip dvejojo, paskatino jų atsisakyti“.
