Labdaros organizacija „The Children’s Society“ nustatė, kad tik 39 proc. globos namuose ar su globėjais gyvenančių vaikų arba jaunuolių, neseniai pradėjusių savarankišką gyvenimą, pateikė prašymus pasilikti šalyje po „Brexit“. „The Children’s Society“ pabrėžia, kad tokia situacija yra „nepriimtina“, todėl Jungtinės Karalystės savivaldybės privalo skubiai imtis veiksmų ir nustatyti jose gyvenančius globojamus ES piliečius.
Iki galutinio termino, kai jau nebegalios teisė kreiptis dėl nuolatinio statuso suteikimo, likus vos trims mėnesiams, labdaros organizacija baiminasi, kad daugybė jaunų pažeidžiamų žmonių gali patys to nežinodami tapti neteisėtais Jungtinės Karalystės gyventojais.
Remiantis naujais imigraciją reglamentuojančiais teisės aktais, tai gali reikšti, kad šie žmonės neteks teisės dirbti, gauti finansinę valstybės paramą, išsinuomoti būstą, turėti sąskaitą banke ar siekti išsilavinimo. Jiems iškyla netgi deportacijos grėsmė, rašo theguardian.com.
„The Children’s Society“ ragina Vidaus reikalų ministeriją įsipareigoti priimti visus pavėlavusius globojamų vaikų ir ką tik savarankiškai gyventi pradėjusių globotų jaunuolių prašymus ir šiuo metu apsaugoti jų statusą.
„Esame labai sunerimę ne tik todėl, kad dar nepateiktos daugybės vaikų paraiškos, bet ir todėl, kad, panašu, niekas apskritai tiksliai nežino, kiek tiksliai vaikų paveiks ši situacija“, – aiškina „The Children’s Society“ vadovas Markas Russellas.
Jo teigimu, savivaldybių ir Vidaus reikalų ministerijos pareiga – nustatyti visus vaikus ir jaunuolius, kurie turi kreiptis dėl nuolatinio statuso suteikimo, ir užtikrinti, kad jie spės tą padaryti laiku.
Labdaros organizacija tvirtina, kad globojamiems vaikams „jau ir taip teko patirti daug negandų ir neteisybės“, globos priskyrimo procesas „dažniausiai būna smarkiai traumuojanti patirtis“, o „tapus žmonėmis be dokumentų, jų lauktų traumų ir nelaimių kupinas gyvenimas“.
Paklausta, kas kaltas dėl tokio mažo paraiškų skaičiaus, „The Children’s Society“ patarėja Marieke Widmann teigė, kad Vidaus reikalų ministerija gali kalbėti apie milijonus žmonių, jau spėjusių pateikti prašymą dėl nuolatinio statuso suteikimo, tačiau tai „ne visiems yra taip paprasta“.
M. Widmann pridūrė: „Globojamų vaikų ir neseniai savarankiškai gyventi pradėjusių jaunuolių atvejai dažnai būna sudėtingi, tą patį galima pasakyti ir apie jų prašymus. Globojami vaikai yra priklausomi nuo savo socialinių darbuotojų ar teisiškai paskirto globėjo – šie žmonės turi pateikti prašymus jų vardu. Jau savarankiškai gyventi pradėjusiems žmonėms pagalbą suteikti turėtų savivaldybė – ji turėtų užtikrinti, kad šie žmonės pateiks prašymus“.
Pasak M. Widmann, situaciją apsunkino tai, kad vietos tarnybos ne visada gauna visus dokumentus, kurių reikia prašymui pateikti – pavyzdžiui, pasus ir dokumentus, įrodančius, kad gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.
„Šiuos dokumentus globojamų vaikų atveju gauti gali būti sudėtinga – juk globa kartais būna suteikiama dėl nepalankių aplinkybių šeimoje, tarkime, nepriežiūros ar smurto“, – aiškina specialistė. Problemos dėl ambasadų paslaugų dar labiau apsunkina šį klausimą.
M. Russellas pridūrė, kad nė vienas vaikas neturėtų likti be dokumentų, „tačiau visgi panašu, kad tūkstančiai ES piliečių vaikų, kurie yra globojami vietos valdžios, labai greitai gali atsidurti tokioje padėtyje. Tai yra paprasčiausiai nepriimtina“.
2019-aisiais „Coram Children’s Legal Centre“ atliktas tyrimas įspėjo, kad kyla pavojus, jog šie pažeidžiami vaikai rizikuoja tapti naująja „Windrusho karta“.
Nuo 2020-ųjų liepos iki lapkričio įgyvendinta Vidaus reikalų ministerijos apklausa parodė, kad 3 300 globojamų vaikų ir neseniai globotų asmenų gali pateikti prašymą pagal Nuolatinio gyventojo statuso suteikimo ES piliečiams programą. Tai yra maždaug dviem šimtais mažiau, nei buvo nustatyta naujausiu „The Children’s Society“ tyrimu.
Prašymą pagal Nuolatinio gyventojo statuso suteikimo ES piliečiams programą globojamo vaiko vardu pateikti turi teisėtas globojamo vaiko globėjas ar savivaldybės paskirtas socialinis darbuotojas. Vietos institucijos turi suteikti praktinę pagalbą ar užtikrinti reikiamų gairių suteikimą savarankiškai gyventi pradedantiems globotiems asmenims, kurie yra jaunesni nei 25-erių, kad galėtų tinkamai užpildyti prašymą.
Tačiau „The Children’s Society“ teigia, kad tokia schema, regis, nėra įgyvendinama. Pažanga pastaraisiais metais buvo vangi, tebėra daug neaiškumų dėl to, kiek vaikų turėtų pateikti paraiškas.
„The Children’s Society“ pavyko išsiaiškinti, kad savivaldybės, atsakingos už 3 690 vaikų, pateikė tik 1 426 paraiškas. Šiuo metu yra apsvarstoma kiek daugiau nei tūkstantis iš jų. 838 vaikai įgis nuolatinio gyventojo statusą, kuris suteikiamas Jungtinėje Karalystėje penkerius metus ar daugiau pragyvenusiems asmenims. Išgyvenusiems mažiau nei penkerius metus – tokių yra 189 iš minėtojo skaičiaus – bus suteiktas išankstinio nuolatinio gyventojo statusas.
„The Children’s Society“ teigia, kad yra „abejotina“, jog buvo nustatyti visi vaikai, turintys teisę pateikti paraišką.
Imigracijos ministras Kevinas Fosteris teigia, kad vyriausybė „yra pasiryžusi visiems vaikams ir jaunuoliams, kurie turi tokią teisę, užtikrinti galimybę įgyti statusą“. Ministras taip pat patikino glaudžiai bendradarbiaujantis su labdaros organizacijomis ir vietos tarnybomis ir palaikantis ryšį su Vaikų tarnybų vadovų asociacija.
„Mes iš tiesų esame susitelkę į tai, kad pavyktų pateikti paraiškas iki nustatyto termino – birželio 30 d. Tačiau netrukus paskelbsime gaires dėl pagrįstai pavėluotų prašymų. Jos apims tuos globojamų vaikų ir globotų jaunuolių atvejus, kai vietos tarnyba, tėvai ar globėjas jų vardu laiku nesikreipė“, – tikino ministras.
