Šis žingsnis yra paskutinis konflikto eskalacijai prilygstantis Austrijos kanclerio Sebastiano Kurzo veiksmas. S. Kurzas siekia, kad jo šaliai būtų numatyta didesnė dalis iš ES tenkančių vakcinų kiekio, nors, kaip rodo duomenys, Austrija tikrai nėra tarp didžiausią vakcinų poreikį patiriančių valstybių. Kai kurie politikai būgštauja, kad šis ultimatumas gali sutrikdyti vakcinų tiekimą būtent tokiu metu, kada ES kaip įmanydama ieško būdų, kaip padidinti vakcinos gamybą ir tiekimą.
Konfliktas yra susijęs su būsima siunta iš „BioNTech“ ir „Pfizer“.
Per ateinančius mėnesius ES gali pasiekti 10 mln. „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozių. Tokio kiekio pristatymas numatytas antroje sutartyje su bendra Vokietijos ir JAV gamybos įmone. Sudarant sutartį buvo deramasi dėl dar 100 mln. vakcinos dozių įsigijimo: jos turėtų papildyti jau užsakytą 500 mln. dozių siekiančią partiją.
Pagal pirminį susitarimą minėtos 100 mln. dozių turėjo būti pristatytos 2021 metų pabaigoje, bet įmonė informavo, kad 10 mln. dozių gali pristatyti dar iki birželio 30 d. Šis pranešimas įplieskė ginčus tarp ES šalių. Ginčų pagrindas – populiacijos dydžiu pagrįsta formulė, taikoma skirstant vakcinas.
Ginčai šiuo klausimu nesiliovė per kovo 25 įvykusį ES lyderių vaizdo susitikimą. Jame dalyvavęs S. Kurzas be paliovos kartojo reikalavimą skirti Austrijai didesnį dozių kiekį. Nors susitikimas baigėsi lyderiams dar kartą patvirtinus populiacija pagrįstą paskirstymo schemą, 10 mln. dozių klausimą buvo pavesta išspręsti ambasadoriams ES, todėl išliko tikimybė, kad didžiausią poreikį patiriančios šalys gaus didesnius kiekius, rašo politico.eu.
„Solidarumas Vienai – vienpusio eismo gatvė“
Austrija nebuvo nusiteikusi luktelėti, kol ambasadoriai bent pasitars, ir ėmė taikyti didesnį spaudimą.
Kovo 26 įvykusiame ES vakcinų skirstymo valdybos susirinkime Austrija dar karą pareikalavo papildomų dozių. Šįkart buvo net pagrasinta: Komisijai, esą, bus sukliudyta pasinaudoti galimybe įsigyti didesnę 100 mln. dozių siuntą, jeigu nebus patenkintas Vienos reikalavimas.
Diplomatus iš kai kurių ES šalių papiktino Vienos grasinimai, kuriems pasitvirtinus ES prarastų 100 mln. dozių siuntą, jei iki numatyto termino balandžio viduryje nesudarytų pasirinkimo pirkti sandorio. Vienas ES diplomatas pademonstravo įtūžį dėl to, kad Austrija kėsinasi atimti galimybę gauti 10 mln. dozių iš šalių, kurioms „ypač trūksta vakcinų, pavyzdžiui, Latvijos ir Bulgarijos“.
„Tai rodo, kad S. Kurzas nori pastatyti į pavojų 50 mln. europiečių, ir vien dėl to, kad gautų tai, ko jam netgi nereikia“, – sakė diplomatas.
Kitas diplomatas nurodė, kad Austrija menkai tepaiso kitų šalių poreikių.
„Solidarumas Vienai – tai vienpusio eismo gatvė ir niekas kitas jai nerūpi“, – sakė jis.
Ne viena ES šalis nurodė, kad Austrijai sekasi geriau nei daugeliui iš 27-ių ES valstybių narių vertinant tiek pagal vakcinų paskirstymą, tiek pagal užsikrėtimo koronavirusu rodiklius. Nors iš pradžių šalis buvo linkusi atsilikti, per pastarąsias savaites ji atsidūrė tarp 10-ies sparčiausiai vakcinaciją vykdančių valstybių. Taip teigti galima atsižvelgiant į keletą kriterijų – per dieną realizuotų dozių kiekį, bendrą realizuotų dozių kiekį šimtui piliečių ir populiacijos dalį, gavusią bent vieną vakcinos dozę.
Vertinant pagal bendrą atvejų skaičių vienam gyventojui nuo 2020-ųjų kovo, Austrija vis dar patenka į apatinę ES valstybių reitingavimo sąrašo dalį, o per dieną šalyje užregistruojamų atvejų skaičius yra šiek tiek žemesnis nei ES vidurkis.
Paprašytas pakomentuoti valstybių narių pareiškimus, Austrijos vyriausybės atstovas nepaneigė fakto, kad S. Kurzo vadovaujama vyriausybė grasina sužlugdyti pasirinkimo pirkti 100 mln. dozių sandorį.
„Austrija tikisi skubaus sprendimo, kad Komisija galėtų kuo greičiau susitarti dėl papildomų 100 mln. „Pfizer“ dozių įsigijimo“, – politico.eu nurodė oficialus asmuo iš Vienos atsiųstame pranešime.
Jame taip pat paminėta, kad tokios ES šalys kaip Čekijos Respublika, Kroatija, Slovėnija, Latvija ir Bulgarija pritaria Austrijos intencijoms.
Savo grasinimus Austrija grindžia argumentu, kad naujas „Pfizer“ vakcinų pirkimas turi įvykti bendru visų ES šalių sutarimu. Austrija bando priminti, kad sutartis turės būti vykdoma Skubios paramos priemonės lėšomis ir tik pritarus ES vakcinų skirstymo valdybai, paisančiai tarpvyriausybinio susitarimo principų.
Vis dėlto daugumai Austrijos logika nėra priimtina.
Kai kurios ES šalys, taip pat Komisija nurodė, kad jokio teisinio pagrindo sutrukdyti pirkimui Austrija neturi, nes didesnės apimties sutartis su „BioNTech“ ir „Pfizer“ bei bendroji ES vakcinų strategija jau patvirtintos.
Kad ir kaip būtų, tokie veiksmai privertė ES teisininkus padiskutuoti, ar iš tiesų galima teigti, jog Austrijos grasinimai teisiškai nepagrįsti. Komisija paprastai privengia kištis į ES valstybių narių vaidus, o Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Portugalija kol kas neįsitraukė į reikalo analizę.
Agresyvi taktika, kurios ėmėsi S. Kurzas, rodo jo norą pademonstruoti atkaklumą siekiant išrūpinti Austrijai daugiau „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinų iš 10 mln. dozių siuntos, negu turėtų būti skirta, atsižvelgiant į populiaciją. Kai kurie diplomatai mano, kad šis įžūlus žingsnis galop turėtų pasiteisinti, nes lyderiai tiesiog nenusiteikę ilgai trunkantiems ginčams.
Abejoja grasinimų galia
Šios nuomonės laikosi ne visi. Kai kurie įsitikinę, kad Komisija turės ir toliau laikytis savo, užuot rizikavusi prarasti papildomas dozes. Vienas politikas pareiškė, kad Austrija yra bejėgė sustabdyti pirkimų procedūrą, be to, pridūrė, kad Viena laisvai gali išstoti iš bendrų vakcinų pirkimų programos.
„Tas grasinimas neturi galios, nes Austrija nepajėgi užblokuoti bendrų pirkimų schemos, – nurodė vienas diplomatas. – Vis dėlto jeigu Viena nebenori dalyvauti bendrų pirkimų schemoje, žinoma, gali elgtis kaip tinkama. Kitos valstybės narės neabejotinai bus nusiteikusios įsigyti Austrijai numatytą dalį.“
Nepaisant menko S. Kurzo reikalavimo pagrindimo, šio to pasiekti jau pavyko. S. Kurzas ne tik dominavo lyderių susitikime, bet ir išsireikalavo, kad iš ES vakcinų skirstymo valdybos būtų atimta teisė išdalyti 10 mln. dozių siuntą. Šį darbą turės atlikti ES diplomatai, ir imsis jo antradienį.
Paprastai į valstybių ir vyriausybių vadovus kreipiamasi tada, kai problemos, kurias būtina išspręsti, yra pernelyg sudėtingos Briuselyje dirbantiems diplomatams. Pasak vieno iš diplomatų, tai buvo pirmas kartas, kai lyderiai oficialiai paprašė ambasadorių išspręsti kokią nors problemą. Tarybai pirmininkaujanti Portugalija, kaip tikimasi, pasiūlymą turėtų pagarsinti trečiadienį planuojamame susitikime.
Ar Austrija imsis teisinių priemonių, kad sutrukdytų Komisijai sudaryti pasirinkimo pirkti sandorį, kol kas neaišku. Kai kurie diplomatai būgštauja, kad toks manevras galėtų lemti visų 100 mln. dozių praradimą.
Lig šiol atrodė, jog ES šalys iš principo sutinka, kad po 1–2 mln. dozių iš išankstinės 10 mln. dydžio siuntos turėtų būti skirtos didesnį vakcinų deficitą patiriančioms šalims, tokioms kaip Bulgarija, Kroatija, Latvija ir galbūt Slovakija bei Estija. Tik kai kurios šalys, tarp kurių išsiskiria Lenkija, nenori, kad skiriami dozių kiekiai viršytų proporcingo paskirstymo atveju susidarančias dalis.
Paprašytas pakomentuoti Varšuvos poziciją, Lenkijos diplomatas nurodė: „Mes vis dar laukiame konkrečių pasiūlymų ir paskirstymo schemos, nes jie privalo būti apsvarstyti. Lenkija nuosekliai palaiko solidarumo idėją.“
Taikant ES proporcingumo formulę, šalys įgyja galimybę nusipirkti tiek vakcinų, kiek joms priklauso atsižvelgiant į populiacijos dydį. Jei kuri nors šalis nenori įsigyti viso jai priklausančio kiekio, į jį gali pretenduoti kitos šalys.
Kai kurie diplomatai S. Kurzo vykdomą spaudimą vadina mėginimu pridengti faktą, kad iš pat pradžių Austrija nepanoro įsigyti visų „BioNTech“ ir „Pfizer“ bei „Johnson & Johnson“ vakcinų dozių, kurios jai turėjo priklausyti atsižvelgiant į proporcingumo principus.
Pirmųjų „Johnson & Johnson“ dozių nesitikima gauti anksčiau negu balandžio pabaigoje, kadangi šios vakcinos supilstomos JAV, o Vašingtonas neleis jų eksportuoti, kol nebus aprūpinta JAV rinka.
Penkios šalys siekė persiderėti vakcinų paskirstymą
Kovo viduryje skelbta, kad Austrija, Čekija, Slovėnija, Bulgarija ir Latvija paragino surengti Europos Sąjungos viršūnių susitikimą ir aptarti „didžiulius skirtumus“ skirstant vakcinas nuo COVID-19, rodo šeštadienį paskelbtas laiškas.
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas tada užsiminė, jog kai kurios ES narės galėjo pasirašyti „slaptų kontraktų“ su vakcinų kompanijomis, kad gautų daugiau dozių nei joms priklauso pagal bendrus bloko susitarimus.
S. Kurzas ir keturi jo kolegos nusiuntė laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui. Laiške teigiama, kad „vakcinų dozes farmacijos kompanijos atskiroms ES narėms tiekia nevienodai“.
„Jei ši sistema gyvuos, ji... iki vasaros nulems didžiulius valstybių narių skirtumus, dėl kurių kai kurios [šalys] galės po kelių savaičių pasiekti bandos imunitetą, o kitos smarkiai atsiliks, – sakoma laiške. – Todėl raginame jus... kuo greičiau surengti lyderių diskusiją šiuo svarbiu klausimu.“
S. Kurzas kalbėjo apie „turgus“, kur kai kurios valstybės narės sudarė papildomų susitarimų su skiepų kompanijomis, bet ES atstovas sakė, kad šalys gali „prašyti daugiau ar mažiau konkrečios vakcinos“.
Austrijos sveikatos apsaugos ministerija taip pat atmetė S. Kurzo pareiškimus ir pakartojo ES pareiškimą, kad kiekviena valstybė narė gali nurodyti, kiek įvairių vakcinų dozių nori įsigyti.
„Tai buvo labai proporcingos ir skaidrios derybos“, – šeštadienį interviu visuomeniniam transliuotojui sakė ministerijos generalinė sekretorė Ines Stilling.
Derasi dėl 1 mln. rusiškos vakcinos „Sputnik V“ dozių pirkimo
Austrija antradienį paskelbė, jog derasi su Rusija dėl galimybių nupirkti 1 mln. vakcinos „Sputnik V“, kuri Europos Sąjungoje dar nėra patvirtinta, dozių.
Bendrai leidimus naudoti „Sputnik V“ yra išdavusios 57 valstybės, nurodo Rusijos tiesioginių investicijų fondas (RDIF). ES narė Vengrija jau naudoja šią rusišką vakciną, nors Europos vaistų agentūra (EVA) ją dar vertina.
Austrijos kanclerio Sebastiano Kurzo biuras antradienį naujienų agentūrai AFP nurodė, kad vasario 26 dieną buvo pradėtos derybos dėl 300 tūkst. dozių pristatymo balandį, 500 tūkst. dozių gegužę ir 200 tūkst. dozių birželio pradžioje. Tačiau biuras pridūrė, kad susitarimas kol kas nesudarytas.
„Jei Austrija gaus papildomą milijoną skiepų dozių, galėsime greičiau grįžti į normalų gyvenimą, būtų galima išsaugoti daug gyvybių ir darbo vietų“, – sakė S. Kurzas.
„Kalbant apie vakcinas, geopolitinių akidangčių neturėtų būti. Vienintelis svarbus dalykas turėtų būti tai, ar vakcina veiksminga ir saugi, o ne tai, iš kur ji atkeliavo“, – pridūrė jis.
