Kijevas nuo 2014 metų kovoja su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje, o šią savaitę ukrainiečių pareigūnai pranešė apie Rusijos pajėgų judėjimą aneksuotame Kryme ir prie Ukrainos sienos netoli separatistų kontroliuojamų teritorijų.

Ketvirtadienį V. Zelenskio ministrai prastėjančią saugumo padėtį aptarė su sąjungininkais Vakaruose, tarp jų JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.

„Raumenų mankštinimas karinių pratybų forma ir galimos provokacijos prie sienos yra tradiciniai rusų žaidimai“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime.

Jis apkaltino Maskvą siekiant sukurti „grėsmingą atmosferą“, Kijevui tikintis atnaujinti pernai suderėtą ugnies nutraukimą.

JAV valstybės departamentas nurodė, kad yra „absoliučiai susirūpinęs pastaruoju metu suintensyvėjusiais Rusijos agresyviais ir provokuojamais veiksmais Rytų Ukrainoje“.

„Mes prieštarautume agresyviems veiksmams siekiant bauginti mūsų partnerę Ukrainą, jai grasinti“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Kai kurie stebėtojai sako, kad pranešimai apie Rusijos pajėgų telkimą yra išbandymas JAV prezidento Joe Bideno administracijai. Praėjusį mėnesį J. Bidenas sukėlė triukšmą Maskvoje prilyginęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną žudikui.

Šią savaitę Rusija ir Ukraina kaltino viena kitą dėl suintensyvėjusio, ugnies nutraukimą pakirtusio smurto tarp vyriausybinių pajėgų ir separatistų Rytų Ukrainoje.

Pasak V. Zelenskio, nuo metų pradžios žuvo 20 ukrainiečių karių, o dar 57 buvo sužeisti.

Atskirai kariškiai paskelbė, kad vienas ukrainiečių karys buvo sužeistas per separatistų išpuolį.

Separatistinio konflikto draskomoje Rytų Ukrainoje įvyko tankų pajėgų mokymai, ketvirtadienį pranešė Kijevui ištikima kariuomenė.

„Pagal pratybų scenarijų, priešas pralaužė gynybą, o pėstininkai buvo priversti trauktis. Tankistams buvo įsakyta žygiuoti į laukimo rajoną, o vėliau – išeiti į ugnies pozicijas. Žvalgybos metu tankistai kovodami nustatė pagrindines priešo jėgas ir privertė jį reaguoti. Kai priešas atsiskleidė, pagrindinės tankinio rezervo pajėgos stojo į mūšį“, – rašoma socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime.

Ten pat pridūrė: „Kol truko mūšis, tankistus nuo smūgio iš oro saugojo zenitininkai, nes grėsmės reikėjo laukti ne tik iš žemės, bet ir iš oro“.

„Realių karo veiksmų sąlygomis kitos padalinio brigados taip pat gins mūšio metu atkovotas pozicijas“, – pažymima pranešime.

Remiantis juo, tankų daliniai, pagal Minsko taikos susitarimą, yra atitolinti nuo kontaktinės linijos su didelę dalį Rytų Ukrainos kontroliuojančių prorusiškų separatistų pajėgomis ir jau ilgą laiką nedalyvavo kovos veiksmuose.

„Pasirengę puolimui“

Ketvirtadienį L. Austinas paskambino Ukrainos gynybos ministrui Andrijui Taranui, pranešė ukrainiečių ministerija.

Pokalbio metu L. Austinas pasakė, kad Vašingtonas „Rusijos agresijos sustiprėjimo atveju nepaliks Ukrainos vienos“, sakoma pranešime.

Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba su kanadiečių kolega Marcu Garneau aptarė dėl Rusijos veiksmų „prastėjančią saugumo situaciją“ prie fronto linijos.

Ukrainos karinė žvalgyba apkaltino Rusiją rengiantis „plėsti karinį dalyvavimą“ separatistų kontroliuojamuose Donecko ir Luhansko regionuose.

Pareiškime žvalgybos tarnyba nurodė neatmetanti galimybės, kad Rusijos pajėgos bandys judėti „toli į Ukrainos teritoriją“.

Vienas Ukrainos vyriausybės aukšto rango pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, tvirtino, kad Rusijos armija treniruojasi koordinuoti karinius veiksmus su separatistais.

„Nuo balandžio vidurio jų koviniai junginiai bus pasirengę puolimui“, – AFP sakė pareigūnas.

Kremlius: Vakarai ir Ukraina „neturėtų nerimauti“

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina ir Vakarai neturėtų „jaudintis“ dėl Rusijos kariuomenės manevrų prie Ukrainos sienos, Kijevui išreiškus susirūpinimą, kad konfliktas Rytų Ukrainoje gali vėl paaštrėti.

Šią savaitę Kijevas ir Vašingtonas pranešė apie Rusijos kariuomenės manevrus aneksuotame Kryme, taip pat šalia Rusijos ir Ukrainos sienos – netoli Maskvos remiamų separatistų kontroliuojamų teritorijų.

Karas Rytų Ukrainoje prasidėjo 2014 metais, Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį po kruvino sukilimo, per kurį buvo nuverstas Kremliui palankus prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Rusija ne kartą neigė siunčianti per sieną savo karius ir ginklus separatistams paremti.

Nors Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tiesiogiai nepatvirtino pajėgų telkimo Ukrainos pasienyje, jis ketvirtadienį pabrėžė, jog Maskva turi teisę laisvai perkelti karius savo teritorijoje.

„Rusijos Federacija savo nuožiūra perkelia savo ginkluotąsias pajėgas savo teritorijoje“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

Jis pridūrė: „Tai neturėtų nieko jaudinti ir niekam nekelia grėsmės.“

„Kalbant apie rusų karių dalyvavimą ginkluotame konflikte Ukrainos teritorijoje, rusų kariai niekada prie jo neprisidėjo, – patikino Kremliaus atstovas. – [Jie] to nedaro ir dabar.“

Šią savaitę Kijevas ir Maskva ir apkaltino vienas kitą dėl didėjančio smurto tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje, šiai eskalacijai sukėlus pavojų pernai paskelbtoms paliauboms.

Kijevo duomenimis, nuo šių metų pradžios žuvo mažiausiai 19 ukrainiečių karių.

Pentagonas trečiadienį pranešė žurnalistams, kad JAV pajėgos Europoje padidino savo parengtį, atsižvelgusios į „pastarojo meto Rusijos agresijos eskalavimą Rytų Ukrainoje“.

Be to, trečiadienį JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley pasikalbėjo telefonu su savo kolega rusu Valerijumi Gerasimovu ir Ukrainos kariuomenės vyriausiuoju vadu Ruslanu Chomčaku.

Šią savaitę R. Chomčakas pareiškė, kad Rytų Ukrainoje šiuo metu dislokuota 28 tūkst. separatistų kovotojų ir „daugiau nei 2 000 Rusijos karinių instruktorių bei patarėjų“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo išrinktas 2019 metais, pažadėjęs nutraukti prieš septynerius metus prasidėjusį konfliktą, tačiau kritikai teigia, kad vienintelis apčiuopiamas jo pasiekimas yra trapios paliaubos.

2019 metų gruodį Paryžiuje vykę V. Zelenskio derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nepriartino abiejų šalių prie ilgalaikio susitarimo.

Jungtinių Tautų duomenimis, kautynės Ukrainoje nuo 2014 m. pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.