„Negalime tapti barbarizmo liudininkais“, – trečiadienį Brazilijos parlamente pareiškė kongresmenas Marcelo Freixo, reikalaudamas apkaltos prezidentui. Apkalta inicijuojama dėl, kaip argumentuoja opozicija, neteisėto prezidento bandymo pasinaudoti šalies ginkluotosiomis pajėgomis.

J. Bolsonaro sprendimas atleisti Brazilijos gynybos ministrą, generolą Fernando Azevedo e Silvą ir dar trijų kariuomenės atšakų vadų keitimas ketvirtoje pagal dydį pasaulio demokratijoje sutiktas itin nepalankiai.

„Mūsų prezidentas bando organizuoti valdžios perversmą, procesas jau vyksta. Štai kodėl negalime delsti, privalome reaguoti“, – sako apkaltą Kongresui ruošiantis žemųjų parlamento rūmų opozicijos lyderis Alessandro Molonas.

Generolas F. Azevedo e Silva buvo atleistas pirmadienį. Šalies karinių pajėgų įtakingiausieji mano, kad jo buvo atsikratyta, nes nepritarė prezidento planams „inicijuoti valdžios perversmą“.

Po kelių valandų, antradienio rytą, kariuomenės, oro pajėgų ir laivyno vadai po susitikimo su prezidentu taip pat paliko postus. Skelbiama, kad J. Bolsonaro galimai papiktino jų nenoras paklusti ir iniciatyva protestuojant trauktis.

Netikėtas ir dramatiškas Brazilijos kraštutinės dešinės prezidento ir karinių pajėgų vadų, padėjusių jam 2018 metais atsidurti valdžioje, konfliktas vis dar sunkiai paaiškinamas. Vieni ekspertai įtaria, kad karinių pajėgų vadai nusprendė atsikratyti krizės nualintos J. Bolsonaro administracijos – iš dalies dėl nepasitenkinimo, kaip jis tvarkosi su nevaldoma koronaviruso pandemija, kuri šalyje jau pražudė 320 tūkst. žmonių.

Koronavirusas Brazilijoje
Foto: AP / Scanpix

Kiti įsitikinę, kad kariniai vadai nuoširdžiai bando apsaugoti Brazilijos demokratiją nuo J. Bolsonaro, buvusio kariuomenės kapitono, garsėjančio prielankumu diktatoriams, bandžiusio organizuoti kažką panašaus į savarankišką perversmą, kai demokratiniu keliu išrinktas vadovas bando įgyti diktatoriškų galių.

Vienas garsiausių šalies karybos ekspertų João Roberto Martins Filho sako, kad dabartinei įtampai paaiškinti galima rasti mažiausiai aštuonis skirtingus paaiškinimus, ir tikrai neaišku, kuris iš jų tikrasis.

„Mes kol kas net nežinome, ką J. Bolsonaro pasiūlė. Jis pakankamai išprotėjęs, kad galėtų siūlyti tokius dalykus, bet mes to tikriausiai niekada taip ir nesužinosime“, – trečiadienį sakė J. R. Martinsas Filho ir pridūrė, kad jo neįtikino atleisto karo vadų pastangos pasirodyti demokratijos gynėjais.

„Jie išrinko Bolsonaro, jie palaikė Bolsonaro, jie užpildė Bolsonaro vyriausybę, o dabar iš šios balos bando išlipti kaip didūs demokratai. Jeigu jie iš tikrųjų būtų norėję ginti Konstituciją, būtų sugrįžę į postus ir pasirūpinę valstybės saugumu, kaip kad daro jų kolegos Europoje“, – sako ekspertas.

Jair Bolsonaro

Kad ir kas nutiko, mažai abejojančių, kad šios savaitės drama – vienas pavojingiausių šalies, 1985 metais išsivadavusios iš kelis dešimtmečius trukusio diktatoriško valdymo, istorijos momentų.

„Tai Brazilijos demokratijos lūžio taškas“, – sako Brazilijos ekspertas ir „Americas Quarterly“ vyriausiasis redaktorius Brianas Winteris.

Jo teigimu, jis įtaria, kad Brazilijos prezidentas šalies karinėse pajėgose siekia įdarbinti jam palankesnių asmenų, kurie jį apsaugotų nuo apkaltos ir gelbėtų, jeigu nepasisektų kitais metais būti perrinktam dar vienai kadencijai.

„Bolsonaro nerimauja dėl apkaltos, jis taip pat nerimauja ir dėl Lulos. Nemanau, kad jūs kada nors išvysite J. Bolsonaro perduodantį prezidento įgaliojimus Luizui Inacio Lula da Silva“, – samprotauja B. Winteris.