Skelbiama, kad NATO lėktuvai užfiksavo rusų orlaivių netoliese Aljanso oro erdvės Šiaurės Atlanto vandenyne, Šiaurės jūroje, Baltijos ir Juodojoje jūroje, praneša NATO.

Rusijos atsako kol kas nesulaukta. Visai neseniai Maskva apkaltino Aljansą pasirinkus kelią į konfrontaciją. NATO generalinis sekretorius paragino Rusiją atnaujinti dialogą.

Praeitą savaitę Jenso Stoltenbergo išsakytas raginimas sulaukė Briuselyje esančioje Aljanso būstinėje viešėjusio JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno palaikymo. Generalinis sekretorius kalbėjo apie „tokį santykį su Rusija, kuris būtų bent jau prognozuojamas ir stabilus“.

Kaip teigia NATO, nors nė vienas Rusijos orlaivis ir neįskrido į nė vienos NATO valstybės narės oro erdvę, jie neperdavė ir atsakiklinių kodų, tokiu būdu sukeldami riziką civiliams skrydžiams.

Aljansas sako, kad NATO lėktuvai reagavo į šešias Rusijos lėktuvų grupes:
Norvegijos F-16 naikintuvai reagavo prie Norvegijos pakrantės priartėjus dviem „Tu-95 Bears“;
Du Rusijos lėktuvai praskrido į pietus virš Šiaurės jūros, paskatindami sureaguoti Jungtinės Karalystės ir Belgijos oro pajėgų orlaivius;
Du „Tu-160 Blackjack“ bombonešius pastebėjo Norvegijos karinės oro pajėgos:
Sąjungininkų lėktuvai virš Juodosios jūros sekė tris Rusijos lėktuvus;
Italijos lėktuvai virš Baltijos jūros netoliese Kaliningrado perėmė Rusijos laivyno patruliuojantį lėktuvą.

Maskvos ir NATO santykiai pašlijo 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymą, o Rusijos remiami separatistai perėmė dvi Rytų Ukrainos teritorijas. Nesutarimai dar pagilėjo dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją, kuriam nepritaria Jungtinės Valstijos.

A. Blinkenas perspėja, kad visoms su projektu susijusioms bendrovėms gresia JAV sankcijos.

NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas praeitą savaitę paragino Rusiją atnaujinti dialogą NATO ir Rusijos tarybos, nesusitinkančios nuo 2019 metų, formatu. Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška sako, kad Aljansas niekaip negali atsikratyti įpročio matyti Rusiją kaip „grėsmę iš Rytų“.

2020 metais Ukrainoje, nepriklausančioje NATO, pasiektos paliaubos atsidūrė pavojuje, abi šalys kaltina viena kitą kurstant smurtą. Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas Ruslanas Chomčiakas kaltina Rusiją vykdant agresyvią politiką ir prie sienos su Ukraina siunčiant karių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (346)