Mokslininkai jau kurį laiką vis akcentuoja, kad, siekiant veiksmingai neutralizuoti COVID-19 grėsmę, būtina masinė vakcinacija. Šiuo atveju laikas itin svarbus, nes vis atsiranda naujų viruso atmainų – kai kurios lengviau plinta ir yra atsparesnės skiepams.
Du trečdaliai apklaustų ekspertų sako, kad turime metus ar net mažiau, kol dabartinė vakcina taps nebeaktuali. Apklausą atliko „People‘s Vaccine Alliance“ – organizacijų, tarp kurių „Amnesty International“, „Oxfam“ ir UNAIDS, koalicija. Jos metu buvo apklausti 77 mokslininkai iš 28 valstybių. Beveik vienas trečdalius respondentų nurodė, kad turime devynis mėnesius ar net mažiau.
Tai, kad daugumoje pasaulio valstybių vakcinacija vyksta gana lėtai, anot 88 proc. apklaustųjų, lemia naujų, vakcinoms atsparių atmainų atsiradimą.
„Naujų atmainų atsiranda kiekvieną dieną. Kartais jos randa nišą, kurios joms padeda tapti tobulesnėms nei jų pirmtakės. Šios laimingosios atmainos plinta veiksmingiau, lengviau išvengia imuniteto atsako“, – išplatintame pareiškime teigia Jeilio universiteto epidemiologijos profesorius Greggas Gonsalvesas.
„Jeigu nepaskiepysime viso pasaulio, paliksime vietos vis naujoms mutacijoms ir atmainoms, o tai iš mūsų atims galimybę apsisaugoti šiuo metu turimais skiepais“, – pabrėžiama pareiškime.
Šiuo metu pasaulyje naudojamos vakcinos – senų ir naujų technologijų deriniai.
Itin didelio susidomėjimo sukėlė mRNR metodas, kurį pritaikė bendrovės „Pfizer/BioNTech“ bei „Moderna“. Jis leidžia vakciną gana greitai pritaikyti naujoms atmainoms (per kelias savaites ar mėnesius). Nepaisant to, vis tiek kyla gamybos iššūkių.
Deja, bet skurdesnėms šalims tokioms vakcinos nepasiekiamos, nes kainuoja brangiau, sudėtingesnis jų laikymas ir pervežimas.
Išteklių turinčios valstybės, tokios kaip Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos, bent vienu skiepu jau paskiepijo daugiau nei ketvirtadalį visų gyventojų ir užsipirko šimtus milijonų dozių.
Tokios šalys kaip Pietų Afrikos Respublika ir Tailandas vis dar paskiepijo vos 1 proc. populiacijos.
„Covax“ – pasaulinė vakcinavimo iniciatyvų koalicija, skirta kovoti su reiškiniu, vadinamu vakcinų nacionalizmu – atstovai viliasi, kad 2021 metais pavyks skiepais aprūpinti mažiausiai 27 proc. skurdesnių šalių gyventojų.
„Tai, kaip turtingos valstybės skuba skiepyti savo gyventojus, keldamos sau tikslą tai padaryti iki vasaros, deja, bet bendrame pasaulio vaizde neatsispindi. Geriausiu atveju „Covax“ pastangomis iki metų galo pavyks pasiekti 27 proc. – deja, bet to per mažai“, – aiškina „Oxfam“ kovos su nelygybe vadovas ir „People‘s Vaccine Alliance“, raginančios COVID-19 vakcinų kūrėjus atvirai dalintis savo technologijomis ir intelektine nuosavybe, taip skatinant vakcinos gamybą, pirmininkas Maxas Lawsonas.
„Kur koks nors ambicingas visą pasaulį vienijantis tikslas? Tikslas, kurį mokslas mus skatina išsikelti? Manau, kad šiuo atveju svarbiausia, kad neturime aiškios krypties, ambicijos. Būtina suprasti, kad limituota vakcinacija yra labai pavojingas dalykas“, – pridūrė M. Lawsonas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pirmadienį pareiškė, kad pasaulio ekonomika, tarptautinis susisiekimas negalės atsigauti, jei nepavyks tarp šalių sąžiningai pasiskirstyti vakcinas nuo COVID-19 ligos.
„Nesąžiningas skiepų skirstymas nėra tik moralinė gėda. Tai savaime žalinga ekonominiu ir epidemiologiniu požiūriu“, – kalbėjo jis per tarptautinę internetinę konferenciją vakcinavimo tema.
„Kol virusas toliau plis bet kur, o žmonės ir toliau mirs, prekyba ir kelionės liks neorganizuotos, o ekonominio atsigavimo terminai užsitęs“, – sakė PSO vadovas.
Tuo pačiu metu jis atkreipė dėmesį į kasdien augantį skirtumą tarp skiepijimų turtingose valstybėse ir pagal COVAX programą – tarptautinę iniciatyvą užtikrinti vienodą prieigą prie vakcinų nuo koronaviruso visoms šalims, nepriklausomai nuo jų gyventojų pajamų lygio.
36 valstybės pasaulyje iki šiol nėra gavę nė vienos COVID-19 vakcinos dozės.
