Politinę krizę Baltarusijoje sprendžia stiprindami represijas

Baltarusijoje neduotas leidimas kovo 25 dieną surengti Laisvės dienos minėjimo – švęsti 103-ųjų Baltarusijos liaudies respublikos metinių. Propagandininkai, etatiniai ideologai darbovietėse ir institucijose, jėgos struktūrų atstovai valstybinės televizijos eteryje grasino visiems, kurie ryšis išeiti į gatves ir burtis į nesankcionuotas akcijas.

Tokiu būdu Baltarusijos režimas ir toliau tęsia konfrontacijas su didžiąja dalimi visuomenės, manančios, jog prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti, o režimo reakcija jėga neadekvati, todėl ir dalyvauja protesto akcijose, kad bent jau tokiu būdu išreikštų nepasitenkinimą.

Remiantis veiklos licencijos netekusio Baltarusijos teisių gynimo centro „Vesna“ kovo 23 dienos duomenimis, politiniais kaliniais Baltarusijoje pripažinti 298 žmonės.

„Nuo pat nesankcionuotų akcijų Baltarusijos sostinėje praeitų metų rugpjūtį pradžios iškeltos 935 baudžiamosios bylos, tiesiogiai susijusios su masiniais neramumais mieste. Teismui perduotos bylos dėl 221 asmens veiksmų. Vos per du mėnesius iš visų baudžiamųjų bylų net 10 proc. – bylos, susijusius su masiniais neramumais“, – Minsko tyrimų komiteto skyriaus viršininką Sergejų Pasko cituoja BELTA.

Nuo kovo pirmosios įsigaliojo įstatymų pataisos, sugriežtinančios bausmę už dalyvavimą bet kokiuose protesto veiksmuose. Balandžio pradžiai planuojamas naujas sankcijų griežtinimas – Baltarusijos generalinė prokuratūra „siūlo griežtinti atsakomybę už ekstremistinę veiklą“.

O ir dar neįsigaliojus pataisoms dabartinė praktika tokia, kad šiandien laisvės gali netekti šimtai baltarusių, pagal Baudžiamąjį kodeksą kaltinamų masinių neramumų organizavimu arba protestų finansavimu (iš tikrųjų ta pagalba – mokant baudas).

Baudos arba paros už grotų gresia už baltai raudonas vėliavas, plazdančias balkonuose, arba lipdukus ant langų – tai vertinama kaip nesankcionuotas piketas, o valstybinės propagandos retorikoje vien tokios baltos ir raudonos spalvų simbolikos naudojimas prilyginamas ekstremizmui.

Politinė krizė Baltarusijos verslą ėda labiau nei COVID-19. Tokias išvadas galima daryti įvertinus visuomenės apklausos, kurią bendrovė „Sation“ kartu su platforma „Pro biznes“ atliko dar 2020 metų rudenį, rezultatus. Yra nemažai pagrindo manyti, kad ir dabar per apklausą išreikšta nuomonė menkai pasikeitė. Be to, jau nekalbant apie verslą, politinė krizė užkrėtusi ir kitas sritis.

Baltarusiai spaudžiami atsisakyti bet kokių demonstracijų, kuriomis bandoma reikšti nepasitenkinimą suklastotais prezidento rinkimų rezultatais, tačiau bergždžiai – akcijos vyksta ir dabar.

Situacija nestabili, o viską apsunkina ir dar vienas liūdinantis faktas: iš šalies masiškai bėga kvalifikuoti specialistai.

Apie išvažiavimą iš šalies vis dažniau susimąsto ir verslininkai

Jau nekalbant apie dėl pandemijos kylančias problemas, nuo kurių labiausiai visame pasaulyje kenčia viešojo maitinimo įstaigos, Baltarusijoje, deja, tai ne vienintelė priežastis, kodėl užsidaro vis daugiau kavinių, restoranų, barų ir alinių. Kai kuriems nuosprendžiui prilygo drąsa protestuojant prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą paskelbti streiką.

Oficialiai jie buvo pasmerkti už pažeidimus, kurių aptiko įstaigų slenksčius ėmę minti paties įvairiausio plauko kontrolieriai ir komisijos.

Per neseniai vykusį smulkiųjų verslininkų sąjungų susitikimą, Restoranų asociacijos vadovai pranešė, kad vien Minske užsidarė daugiau nei 20 proc. visų viešojo maitinimo įstaigų, o sričių miestuose, rajonų centruose ir mažesniuose miesteliuose – 10-12 proc. Tai visų 2020 metų duomenys, nors verslai strigti pradėjo tik antroje metų pusėje.

Apie tai per interviu „Delfi“ kalbėjo ir M. S. Kuniavskio vardo darbdavius bei verslininkus vienijančios Verslo sąjungos valdybos pirmininkė ir direktorė Žana Tarasevič. Anot jos, priežasčių nemažai – tai ir pandemija, ir politiniai įvykiai, ir sumenkusi paklausa.

Problemų nestinga ir privačiose gydymo įstaigose. Remdamasi Stomatologų asociacijos turimais duomenimis, Ž. Tarasevič sako, kad per pastaruosius pusę metų iš šalies išvyksta vis daugiau gydytojų, o, turint omenyje, dėl kokių priežasčių jie priima tokį sprendimą, tendencija artimiausiu metu greičiausiai nesikeis:

„Mažiausiai pusė už studijas mokėjusių absolventų ketina darbo ieškotis užsienyje. Vienos iš dažniausiai jų minimų priežasčių – ori alga ir galimybė įsidarbinti, kur norisi. Taip galvoja net ir už studijas mokantys medicinos studentai, kuriuos pasirengusios į darbą priimti privačios medicinos įstaigos“, – sako Ž. Tarasevič.

Jau nekalbant apie sritis, kurių darbuotojai dėl profesijos ypatybių yra mobilūs, pavyzdžiui, IT specialistai ir gydytojai, kelti sparnus iš Baltarusijos vis dažniau mąsto ir privataus verslo valdytojai, užsiimantys gamyba, teigia Ž. Tarasevič ir iš karto pateikia pavyzdį.

„Mūsų sąjungai priklauso ir Miško pramonės asociacijos, vienijančios privačius verslus, besispecializuojančius medienos perdirbime ir gatavos produkcijos eksporte. Tokiems verslams, prie jau visiems žinomų problemų, prisidėjo ir naujos, jiems itin nepatogios darbo sąlygos, nulemtos pokyčių įstatymų bazėje“, – teigia Ž. Tarasevič.

Maždaug 20 proc. bendrovių vadovai – bendrovių, priklausančių Miško pramonės asociacijai – jau kalba apie planus stabdyti veiklą Baltarusijoje ir savo verslų perkėlimo variantų paieškas.

Anot tokių verslų savininkų, šiandien privatiems verslininkams, užsiimantiems miškininkyste ir medžio perdirbimu, Baltarusijoje dirbti paprasčiausiai neįmanoma. Deja, persikėlimo galimybes svarsto vis daugiau tokių gamybos verslų, pradėjusių abejoti, „ar verta dirbti Baltarusijoje“.

Kaip pastebi Ž. Tarasevič, bendrovėse, kurių interesus gina M. S. Kuniavskio vardo darbdavius bei verslininkus vienijanti Verslo sąjunga, dirbantys baltarusiai išvyksta arba planuoja išvykti į Baltijos valstybes, Lenkiją, Ukrainą, žymiai rečiau – į Rusiją.

Dabartinė valdžia palaiko tik jai lojalius verslus

Tikėtis, kad politiniai įvykiai iš karto turės įtakos ekonomikai neverta, sako Ekonominių tyrimų centro BEROC akademinių reikalų vadovė Jekaterina Bornukova.

Kelių šimtų viešojo maitinimo įstaigų ir paslaugų sektoriaus bendrovių, o juk būtent jos daugiausia ir prisidėjo prie masinio streiko iniciatyvos, užsidarymas makroekonomikos lygmenyje juntamas menkai.

Žymiai svarbiau tai, kad tai labai aiškus perspėjimo signalas visam privačiam verslui: orientacija į kažkokią liberalizaciją, privataus verslo vystymas, koks tikrai vyko praeityje, toje praeityje ir pasiliks. Dabar privatus verslas gali gyvuoti tik tuo atveju, jeigu labai aktyviai palaiko dabartinę valdžią.

„Matome, kad visiems Minsko prekybos centrams buvo prisakyta nukabinti baltos ir raudonos spalvų vėliavas. Bandė priversti tai padaryti ir Aukštųjų technologijų parko rezidentus – bent jau atitinkamus laiškus jiems išsiuntinėjo. Visa tai nereiškia, kad visi tą pačią dieną ims ir užsidarys, bet dauguma verslų susimąstys, ar jiems iš viso verta tęsti savo veiklą Baltarusijoje, galbūt geriau pristabdyti“, – teigia J. Bornukova.

Visi neišsivažinės, bet investicijų atsisakoma

BEROC atliktos smulkaus ir vidutinio verslo apklausos atskleidžia, kad persikėlimo galimybę šiuo metu svarsto mažiau nei 5 proc. apklaustųjų. Dauguma verslų tiesiog negalėtų to padaryti, juk savo kavinės, nežinodamas paklausos specifikos, į kitą šalį nepersiveši, kliūčių sudaro ir reguliavimas bei kiti svarbūs aspektai, paaiškina J. Bornukova.

Jos vertinimu, dauguma verslų šiuo metu užima išgyvenimo poziciją: nepradeda jokių naujų projektų, atsisako investicinių planų, nepriima naujų darbuotojų. Pastaruosius pusę metų stabiliai registruojama vis mažiau naujų verslų. Tai politinės krizės ir pasikeitusio požiūrio į privatų verslą rezultatas. Labiausiai tai pastebima IT sferoje.

Pirmiausia dėl to, kad šis sektorius iš esmės dirba su išoriniu pasauliu. Antras dalykas tas, kad jam pakankamai lengva keisti darbo vietą – ir darbuotojams nesudėtinga išvažiuoti, ir pačios bendrovės gali be problemų iš bet kurio pasaulio kampelio rūpintis savo klientais, kad ir būdamos Jungtinėse Valstijose ar Europoje.

2021 metų sausį Baltarusijos IT sektorius, lyginant su 2020 metų sausiu, ūgtelėjo vos 2,9 proc., konstatuoja J. Bornukova. Ir paaiškina, kodėl „vos“: „Šis skaičius akumuliuoja visų metų augimą, įskaitant informacijos ir ryšių sektorių. Gali pasirodyti, kad 2,9 proc. tai gana gerai. Bet iš tikrųjų ne. Todėl, kad net pirmąjį 2020 metų pusmetį augimas buvo žymiai didesnis – beveik 10 proc. Dabar jis sumenkęs iki 2,9 proc., o tai reiškia, kad faktiškai paskutinius mėnesius nebuvo absoliučiai jokio progreso. Galbūt netgi smukimas. Išvada – IT sektorių ištiko stagnacija“.

Kodėl IT sektoriaus situacija tokia svarbi visai ekonomikai, ir kas ten vyksta?

Pastaraisiais metais Baltarusijoje IT sfera buvo įvardijama kaip progreso variklis. 2019 metais ji sugeneruodavo pusę viso ekonomikos augimo. 2020 metais ji buvo viena iš tų retų sektorių, kurie vis augo.

Dabar šioje sferoje vyksta masinė kvalifikuotų darbuotojų emigracija į užsienio šalis. Remiantis IT specialistų apklausų, kurias atliko dev.by, rezultatais, 15 proc. specialistų jau išvažiavo, o 30-40 proc. tokią galimybę rimtai svarsto. Kadangi ši internetinė apklausa reprezentatyvi, tikroji situacija lieka neaiški, bet ir šie skaičiai labai iškalbingi, pabrėžia J. Bornukova.

Ji spėja, kad IT specialistų emigracija – procesas, įgaunantis pagreitį, nes vilčių dėl greitų Baltarusijos politinės situacijos pokyčių nebėra, tad mokslo metams pasibaigus nemažai IT profesionalų kartu su šeimomis susiruoš ir greičiausiai kažkur išvažiuos.

Apklausus ne pačius IT sektoriaus darbuotojus, o IT bendroves (šią apklausą atliko BEROC), 14 proc. respondentų atsakė, kad pas juos vyksta laikinas pavienių darbuotojų persikėlimas. Maža to, kaip pažymi J. Bornukova, yra ir daug kitų veiklos perkėlimo svetur būdų (nekalbant apie darbuotojų emigraciją).

Pavyzdžiui, daugelis relokuoja pelno centrus. Atsižvelgiant į faktą, kad dauguma klientų užsienyje, galima įsteigti bendrovės filialą kur nors Europoje, ten priimti užsakymus, o tada pervesti pinigus į Baltarusiją.

Nepaisant visų išvardytų dalykų, bendrovės nebeatidarinėja naujų biurų Baltarusijoje, tam mieliau renkasi kitas regiono šalis, pavyzdžiui, Vilnių ar Kijevą. Tokį pavyzdį rodo stambios bendrovės, pavyzdžiui, ERAM ir „Wargaming“. Nors anksčiau jos ir planavo plėsti biurų skaičių Baltarusijoje, dabar planai pasikeitė.

Pavyzdžiui, svetainėje wargaming.com/ru tuo metu, kai buvo rašomas šis straipsnis, galima rasti 164 darbo pasiūlymą daugiau nei dvidešimtyje biurų skirtingose šalyse.

Remiantis BEROC atliktos apklausos rezultatais, 10 proc. apklaustų vidutinių IT bendrovių 2021 metais jau atidarė arba planuoja atidaryti naujų biurų svečioje šalyje. Ir beveik 5 proc. bendrovių svarsto galimybę savo verslą perkelti į kitą šalį.

Iš Baltarusijos išsikėlė ir ne viena stambi bendrovė. Pavyzdžiui, „PandaDoc“, tapusi represijų auka. O tai buvo, kaip teigia J. Bornukova, vienas iš sėkmingiausių Baltarusijos startuolių, pritraukdavęs nemenkų investicijų.

Tokių verslų traukimasis tik patvirtina daugumos baltarusių startuolių įsitikinimą, kad finansavimą užsitikrinti ir jį išlaikyti galima tik persikėlus bendrovę ir vertingiausius jos darbuotojus į užsienį.

Lietuva – trečia sąraše šalių, kur noriai vyksta IT specialistai iš Baltarusijos

Lenkija, Ukraina ir Lietuva užima pirmąsias tris vietas sąraše valstybių, kur noriai keliasi Baltarusijos IT sektorius. Kaip aiškina J. Bornukova, būtent šios šalys gana greitai susiorientavo, arba jau ir anksčiau buvo sudariusios palankias sąlygas Baltarusijos IT specialistams dirbti ir gyventi.

Be to, Lenkija išlieka tikras magnetas, nes šiuo metu ten galioja specialios sąlygos persikėlusiems Baltarusijos verslininkams.

Svarbus vaidmuo tenka ir faktui, jog nemažai baltarusių turi Lenko kortą. Vos tik panorėjusi, nemenka dalis šalies gyventojų labai lengvai rastų darbą Lenkijoje.

Jeigu politinė krizė neišsispręs, o su koronavirusu susiję ribojimai ims švelnėti, galima nauja pačių įvairiausių sričių specialistų iš Baltarusijos emigracijos banga. Šiuo metu, remiantis J. Bornukovos vertinimu, baltarusius sulaiko tik karantino ribojimai bei viltis, jog politinė krizė šalyje išsispręs.

Tarp potencialiausių kandidatų dirbti užsienyje, jeigu situacija Baltarusijoje nepasikeis, BEREC vadovė mini ir regionų, kur gana liūdna situacija su algomis, gyventojus ir aptarnavimo sferos darbuotojus. Netikrumas dėl rytojais ir laukiama krizė – politinė arba ekonominė – smukdo vartojimą: Baltarusijoje 2020 metais realiosios gyventojų pajamos išaugo 4,6 proc., tačiau pelnas mažmeninėje prekyboje ir viešojo maitinimo sektoriuje smuko 1 proc.

Tikslių duomenų, kiek baltarusių išvyko iš šalies ir kur, nėra. Oficialios statistikos nėra, o važiuoja ten, kur nereikia vizų. Pavyzdžiui, į Ukrainą ir Rusiją.

Per vieną Ukrainos televizijos kanalą pranešė, kad per antrąjį 2020 metų pusmetį į Ukrainą atvažiavo per 75 tūkst. baltarusių.

Anot J. Bornukovos, Ukraina oficialiai tokios statistikos nepatvirtina.

Taip pat žinoma, kad leidimą gyventi Lietuvoje nuo 2020 metų rugpjūčio iki 2021 metų sausio gavo 5739 baltarusiai. Tik niekas tiksliai nežino, ar jie jau išvažiavo. Važiuoja ir į Rusiją, bet, kaip tvirtina BEROC vadovė, „vargu, ar tai IT specialistai, greičiau jau žmonės iš pasienio regionų, kur mažos baltarusiškos algos“. Oficialių duomenų, kiek Rusijos Federacijoje dirba baltarusių, taip pat nėra.

Baltarusijos medikai aktyviai dalyvauja protestuose, nemažai išvažiuoja

Kaip pabrėžia J. Bornukova, gydytojų šalyje stabiliai mažėja nuo 2020 metų pavasario. Tik jeigu tada iš medicinos srities daugiausia traukėsi pensinio amžiaus asmenys, baimindamiesi koronaviruso pandemijos, tai procesas vyksta ir dabar, tik jame dalyvauja politinės krizės genami specialistai.

„Gydytojai protestuose vaidino gana aktyvų vaidmenį, ir jų pasipriešinimas buvo gana žiauriai maldomas. Jie visada dirbo administracijos spaudimo sąlygomis, tik dabar jis itin sustiprėjęs. Dauguma, ir pirmiausia patys perspektyviausi ir talentingiausi, renkasi išvažiuoti. Išvažiavo daug chirurgų iš vaikų onkologijos centro. Labai gaila. Tai didžiulis nuostolis. Ir taip daktarai visada gaudavo labai mažai. O dabar jų reikia Europos šalyse – toje pačioje Lenkijoje, Lietuvoje. Paklausa dėl pandemijos didžiulė. Moka medikams iš Baltarusijos ten žymiai daugiau“, – teigia J. Bornukova.

Taip, galbūt jie svetur ir ne iš karto pradeda realizuoti visas savo turimas kompetencijas, ypač tokios medicinos žvaigždės kaip onkologijos chirurgai, kurie palieka Baltarusiją, tačiau gana logiška, kad gimtinėje susidūrę su žiauriomis represijomis, priima nelengvą sprendimą išvažiuoti.

Sunku pasakyti, kiek iš tų 700, kurie vien sausį išėjo iš darbo arba buvo priversti tai padaryti, išvažiavo, tačiau skaičiai tikrai kelia nerimą. Šiuo atveju svarbu ne skaičiai, o kokybinis aspektas.

Pamatyti, kiek iš tikrųjų žmonių Baltarusijoje nesutinka su vasarą vykusių prezidento rinkimų rezultatais ir pasirengę protestuoti, būtų galima, jeigu tik už menkiausią protesto veiklą baltarusiams negrėstų atsidurti už grotų – paroms ar net metams.