Toks scenarijus grasina destabilizuoti jau ir taip trapius pasaulinės prekybos pagrindus.
Du suskystintų gamtinių dujų tanklaiviai, pakrauti JAV ir plaukę į Azijos rinkas, pakeitė kursą tiesiog vidury Atlanto ir dabar bandys apiplaukti Afriką, kad išvengtų Sueco kanalo kamščių. „A.P. Moller-Maersk A/S“ ir „Hapag-Lloyd AG“ svarsto išsiųsti laivus tuo pačiu maršrutu, paskui „Synergy Marine“ priklausantį laivą, kuriam buvo duoti nurodymai plaukti aplink Gerosios Vilties kyšulį.
Danijos tanklaivių savininkas „Torm A/S“ pranešė, kad jo klientai jau klausinėja apie galimo nukreipimo kaštus.
Alternatyvių maršrutų paieška – kol kas ryškiausias pavyzdys, kaip kanalo blokavimas pradeda atsiliepti visam jūrų transportui, pradedant vartotojų prekes ir baigiant energiją bei žaliavas gabenančiais laivais.
Dar prieš tai, kai antradienį 400 metrų ilgio „Ever Given“ įstrigo sausumoje, pandemija visose tiekimo grandinėse sėjo sumaištį dėl trūkumų ir vėlavimų.
„Kalbant apie galimas alternatyvas, mes peržiūrime jas visas – ne tik Gerosios Vilties kyšulį, bet ir daugelį kitų, pavyzdžiui, oro transporto galimybes itin svarbiems ir laiko atžvilgiu jautriems siuntiniams gabenti, – teigiama „Maersk“ pranešime. – Joks konkretus sprendimas kol kas nepriimtas. Viskas priklausys nuo to, kiek laiko Sueco kanalas išliks užblokuotas.“
Transporto kamštis grasina sukelti dar didesnę laivybos suirutę, o tai gali reikšti didesnes išlaidas konteinerių vežėjams, importuotojams, kurie juos samdo, ir galiausiai galbūt vartotojams. Ypatingą susirūpinimą dėl platesnio ekonominio Sueco incidento poveikio išgyvena Europos kompanijos, pradedant automobilių gamintojais ir baigiant mažmenininkais, nes visi jie remiasi stabiliu Azijos importo srautu.
„Net jei situacija per artimiausias 48 valandas bus išspręsta, neišvengiamai sulauksime uostų spūsčių ir tolesnių vėlavimų jau ir taip suvaržytoje tiekimo grandinėje“, – pažymėjo „Moody’s“ analitikas Danielis Harlidas.
Tai blogai, nes Europos gamintojai, įskaitant automobilių gamintojus, nekaupia atsarginių dalių, sakė jis, pridurdamas, kad krovinių gabenimo tarifai „greičiausiai dar išaugs arba bent nustos mažėti, o šiuo metu jie siekia labai aukštą lygį“.
Vokietijos konteinerių linija „Hapag-Lloyd“ pranešė, kad kontroliuoja situaciją „ir atidžiai stebi pasekmes savo paslaugoms. Šiuo metu svarstoma galimybė nukreipti laivus aplink Gerosios Vilties kyšulį“.
Konteinerių linijoms, gabenančioms apie 80 proc. pasaulinės prekybos prekių, užsitęsusi spūstis tarp Europos ir Azijos gali reikšti, jog teks atsisakyti laivų tvarkaraščių, kruopščiai suplanuotų prieš kelis mėnesius, kad importuotojai galėtų planuoti pirkimus, tvarkyti inventorius ir užtikrinti, jog parduotuvių lentynos bus pilnos, o gamybos linijas sklandžiai veiks.
Su kiekviena laukimo diena konteinerinių laivų problemos didėja. Laivai, kurie atplauks vėluodami kelias dienas, nebegalės būti laiku iškrauti ir pakrauti, kad galėtų numatytu laiku sugrįžti atgal.
Tai verčia vežėjus atšaukti keliones, šitaip dar labiau suvaržant pajėgumus ir didinant krovinių gabenimo kainas.
Ženevoje įsikūręs konteinerių milžinas „Mediterranean Shipping Company S.A.“ pranešė, kad „klientai, kurių krovinių tranzitas per kanalą numatytas artimiausiomis dienomis, turėtų būti pasirengę galimiems tvarkaraščio pakeitimams ir laukti iš mūsų žinių apie tai, kaip vystytis situacija“.
Prancūzijos „CMA CGM SA“ teigė, kad „kol kas“ nesvarsto galimybės pakeisti laivų maršrutų.
Ketvirtadienį Egipte toliau nesėkmingai tęsėsi gelbėjimo darbai, siekiant išstumti „Ever Given“ ir leisti praplaukti okeaniniams vežėjams, gabenantiems naftos ir plataus vartojimo prekių siuntas už beveik 10 milijardų dolerių.
Vilkikams ir žemkasėms kol kas nepavyko išjudinti laivo, o kai kurie ekspertai sako, kad krizė gali užsitęsti keletą dienų – ar net savaičių.
Sueco kanalo direkcija laikinai sustabdė eismą.
Kelionė aplink Pietų Afrikos Gerosios Vilties kyšulį pailgintų kelionę 6000 mylių (apie 10 000 kilometrų) ir maždaug 300 000 dolerių pabrangintų kuro sąnaudas supertanklaiviui, plukdančiam į Europą Artimųjų Rytų naftą.
Supertanklaivių, gabenančių 2 milijonus barelių krovinius, savininkai jau kelias savaites praranda pinigus šiame įprastame pramonės prekybos maršrute – tai susiję su tuo, kad OPEC+ yra sulaikiusi milijonus barelių ir neleidžia jų pristatyti pasaulinei rinkai.
Vis dėlto trečiadienį vežėjai galėjo pasidžiaugti pelningumo atsigavimu. Mažesnių naftą gabenančių laivų tarifai taip pat auga, o pajamos iš naftos produktų laivų, plaukiančių iš Artimųjų Rytų į Europą, taip pat šoktelėjo.
„Kuo ilgiau tai užsitęs, tuo didesnė tikimybė, kad pajusime poveikį, – teigė Brianas Gallagheris, „Euronav NV“, trečios pagal didumą pasaulyje supertanklaivių flotilės savininko, ryšių su investuotojais vadovas. – Tai primena apie tam tikrą infrastruktūros trapumą. Žmonės gali nuspręsti, kad verčiau rinktis ilgesnį, bet patikimesnį tranzitą.“
Laivų brokeriai praneša, kad naftos prekybininkai vis dažniau samdo tanklaivius su „dėl visa ko“ galimybe apiplaukti Afriką, jei blokavimas užsitęs.
Laivai, kurie tuščiomis plaukia pasikrauti naftos šiaurės vakarų Europoje, gali vėluoti, o regiono eksportuotojai bus priversti ieškoti alternatyvių vežėjų, teigia rinkos dalyviai.
Užblokavus kanalą kai kuriuose regionuose pradėjo kilti užsakomųjų tanklaivių tarifai. „Suezmax“ laivai, kurie paprastai kanalu pergabena 1 milijoną barelių, dabar uždirba apie 17 000 dolerių per dieną – daugiausia nuo 2020 m. birželio mėnesio. Jei laivai bus priversti apiplaukti Afrikos pietinį kyšulį, tai padidins ne tik kelionės trukmę, bet atitinkamai ir tarifus.
Remiantis „Braemar“ apskaičiavimais, kanalas šiuo metu per dieną sulaiko apie 2 milijonus barelių naftos srautų.
Spūstis atsiliepia ir birių produktų vežėjams, gabenantiems įvairius produktus – nuo kviečių iki geležies rūdos. Pasak prekybos grupės „BIMCO“ vyriausiojo laivybos analitiko Peterio Sando, šiuo metu yra susidariusi ilga birių produktų vežėjų eilė – beveik 40 laivų.
„Jei situacija nebus išspręsta artimiausiu metu, netrukus laivams teks sukti aplink pietinį Afrikos kyšulį, – sakė P. Sandas. – Naftos tanklaivių tarifai šiuo metu yra labai maži, todėl šioje vietoje bus privalumas. Šiek tiek geriau seksis ir sausiems biriems produktams.“
Užsitęsęs blokavimas
Sueco kanalo valdyba nurodė, kad reikės iškasti 15–20 tūkst. kubinių metrų smėlio, kad būtų galima pagilinti tą kanalo dalį iki 12–16 metrų ir išjudinti laivą.
Egipto prezidento Abdel Fattaho al Sisi patarėjas jūrų uostų reikalams Mohabas Mamishas ketvirtadienį vakare sakė AFP, kad „jūrų laivyba [kanalu] bus vėl atnaujinta daugiausiai per 48–72 valandas“.
„Turiu patirties iš kelių tokio pobūdžio gelbėjimo operacijų ir kaip buvęs Sueco kanalo valdybos pirmininkas žinau šio kanalo kiekvieną centrimetrą“, – pabrėžė M. Mamishas, prižiūrėjęs kanalo plėtrą.
Tačiau laivų gelbėjimo ekspertai anksčiau ketvirtadienį perspėjo, kad „Ever Given“ gali likti įstrigęs dar kelias dienas ar net savaites.
Laivui patraukti pasiųsta elitine vadinama „Smit Salvage“ komanda.
Bendrovė „Smit Salvage“ anksčiau prisidėjo prie Rusijos atominio povandeninio laivo „Kursk“ ir apvirtusio Italijos kruizinio laivo „Costa Concordia“ iškėlimo operacijų.
„Evergreen“ nurodė, kad kreipėsi į „Smit Salvage“ ir Japonijos bendrovę „Nippon Salvage“, kad jos parengtų „veiksmingiausią planą“ laivo plūdrumui atkurti.
„Smit Salvage“ nurodė ketvirtadienį išsiuntusi į avarijos vietą savo komandą įvertinti, ko reikia imtis.
Įmonė teigia turinti „avarinio reagavimo bazes“ Roterdame, Hiustone, Keiptaune ir Singapūre, taip pat užsiima laivų gelbėjimu, nuolaužų iškėlimu ir pavojingų medžiagų perpumpavimu iš įstrigusių laivų.
Trečiadienį dėl krizės Sueco kanale nafta pabrango beveik šešiais procentais.
Tačiau kainos vėl sumažėjo ketvirtadienį, o vienu metu ankstesnis pabrangimas buvo visiškai eliminuotas.
